Rinkimai konspektas


Teisės konspektas. Rinkimų rūšys ir principai. Rinkimų sistemų rūšys. Mažoritarinė rinkimų sistema. Proporcinė rinkimų sistema. Mišri rinkimų sistema. Rinkimų į lr seimą organizavimo bei vykdymo tvarka. Rinkimų į lr savivaldybių tarybas organizavimo bei vykdymo tvarka. Lr prezidento rinkimų organizavimo bei vykdymo tvarka. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka lietuvoje.


Konstitucinės teisės doktrinoje skiriamas ir nesuderinamumo cenzas. Jis reiškia, kad negali būti renkamas asmuo, užimantis tam tikras pareigas, turintis kokį nors renkamą mandatą ar užsiimantis tam tikra veikla.

Mažoritarinė rinkimų sistema grindžiama daugumos principu. Pagal mažoritarinės rinkimų sistemos principus išrinktu yra laikomas tas kandidatas, kuris gavo nustatytą balsų daugumą apygardoje. Mažoritarinė sistema paprastai būna: absoliučios daugumos mažoritarinė sistema; santykinės daugumos mažoritarinė sistema ir kvalifikuotos daugumos mažoritarinė rinkimų sistema.

Kvalifikuotos daugumos mažoritarinė rinkimų sistema. Ji savo esme yra panaši į absoliučios daugumos mažoritarinę rinkimų sistemą, tik kvalifikuotos daugumos sistemoje, kandidatas tam, kad laimėtų, turi surinkti nustatytą kvalifikuotą balsų daugumą, kuri yra didesnė už absoliučią balsų daugumą.

Proporcinio atstovavimo rinkimų sistemos idėja labai paprasta – mandatai partijoms paskirstomi proporcingai per rinkimus gautų balsų skaičiui. Todėl proporcinio atstovavimo sistema daug palankesnė nedidelėms partijoms. Proporcinio atstovavimo sistema paprastai reiškia „sąrašų“ sistemą – partijos pateikia kandidatų sąrašus daugiamandatėse rinkimų apygardose, o rinkėjai balsuoja už partijos sąrašą.

Kandidatu į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys, taip pat juos gali iškelti partijos. Būtina sąlyga kandidato įregistravimui – jo iškėlimą parašais turi paremti ne mažiau kaip 20 000 rinkėjų.

Klausimai, teikiami spręsti referendumui, įrašomi į referendumo biuletenius. Šie klausimai gali būti formuluojami įvairiai. Lietuvoje balsavimo biuletenyje įrašomas kreipimosi į pilietį tekstas ir atsakymo variantai: „Taip„ ir „Ne“ arba „Už“ ir „Prieš“, balsuojantysis privalo 1 iš jų pažymėti (kitaip biuletenis laikomas negaliojančiu). Jeigu vienu metu vykdomi keli referendumai, kiekvieno jų biuleteniai turi būti skirtingos spalvos. Balsavimas vyksta Seimo nutarime numatytą referendumo dieną nuo 7 iki 20val. referendumo komisijos nurodytoje patalpoje, tačiau Seimo nutarime dėl referendumo paskelbimo gali būti nustatytas ir kitoks balsavimo laikas. Pilietis balsuoja (taip pat jo paštu gautas balsas galioja) tik toje referendumo apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas. Užpildytą referendumo biuletenį pilietis pats įmeta į balsadėžę. Pilietis, dėl fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti referendumo biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį, kuris vietoj jo užpildytų referendumo biuletenį balsavimo kabinoje ar įmestų jį į balsadėžę. Referendumo komisijos pirmininkui ar nariams bei referendumo stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už pilietį draudžiama. Piliečiai, kurie referendumo dieną dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali atvykti balsuoti į savo balsavimo apylinkę, gali balsuoti paštu. Tai padaryti galima pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 11 d. iki balsavimo referendume dienos ir baigiant likus 1 d. iki šio balsavimo, jei pilietis įrašytas į to miesto ar rajono rinkėjų sąrašus, o jei ne – baigiant likus 2 dienoms iki referendumo.

  • Teisė Konspektai
  • 2013 m.
  • 6 puslapiai (3261 žodis)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 22 KB
  • Rinkimai konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Rinkimai konspektas. (2013 m. Gegužės 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/rinkimai-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:21