Rinkliavos Lietuvoje ir jų administravimas


Apskaitos kursinis darbas. Įvadas. Mokesčių istorijos aspektai. Rinkliavos ir jų administravimo ypatumai. Mokesčių administravimas. Žyminis mokestis. Valstybės rinkliava. Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą. Konsulinis mokestis. 011 -2012 metų surinktų rinkliavų į valstybės biudžetą įvertinimas. 2011 m. rinkliavų surinkimas į valstybės biudžetą. 2012 m. rinkliavų surinkimas į valstybės biudžetą. Išvados. Literatūra. Priedai. Priedas.


Mokesčiai yra viena svarbiausių ir tuo pat metu bene sparčiausiai besikeičiančių mūsų valstybės sričių. Lietuvoje mokesčių sistemą formuoja įstatymai ir atsakingų institucijų išaiškinimai bei instrukcijos. Mokesčių esmė yra tai, kad valstybė turi sukaupti tam tikrus piniginius išteklius savo funkcijoms vykdyti. Valstybės funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, todėl svarbiausias ir iš esmės vienintelis tokių išteklių šaltinis, žinomas nuo seniausių laikų, yra mokesčiai. Šiuo metu Lietuvoje yra kelios dešimtys įvairių mokesčių, vienas iš jų - rinkliavos.

Darbo metodas - periodinės spaudos ir internetinių informacijos šaltinių analizė. Teorinėje dalyje analizuojama rinkliavų istorinė raida ir jų administravimo ypatumai. Praktinę dalį sudaro 2011 – 2012 metų palyginimas surinktų rinkliavų į valstybės biudžetą.

Lietuvos Metrikos pirmojo skyriaus įrašų knygose pažymėtas privalomųjų rinkliavų nustatymas. Tipiškiausios rinkliavos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – karo ar kariuomenės reikalams imamos rinkliavos. Tokias karo rinkliavas reikėjo mokėti neatsižvelgiant į privilegijas, suteiktas valstybės dvarų gyventojams, miestiečiams, dvasininkams ar ir net bajorų dvarų valstiečiams. Nuo 2001 m. sausio 1 d. valstybės ir vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja 2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (Nr. VIII – 1725). (13, 107)

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigalios 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto pakeitimas. Pakeistas 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas turi būti išdėstytas taip:

Vienas iš seniausių rinkliavų mokesčių yra teismo mokestis. Iki 16 a. vidurio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje teisė vaivados ar seniūnai. Aukščiausias teisėjas buvo Didysis kunigaikštis, jam priklausė ir didesnioji dalis teismo rinkliavinių mokesčių. Teismo mokestinių rinkliavų tekdavo ir valstybės iždui. Nuo 2001 m. sausio 1 d. žyminis mokestis (galiojęs Lietuvos Respublikoje nuo 1995 m. sausio 1 d.) išlieka tik teismuose. Nuo 2011 m. spalio 1d. įsigaliojo pakeistas LR Civilinio proceso kodekso įstatymas. Šiame dokumente naujai išdėstyti 80 ir 87 straipsniai, skirti žyminio mokesčio dydžiui ir grąžinimui. (13, 106)

1918 m. pradėta kurti nacionalinės pramoninės nuosavybės apsaugos sistemą. Prieškarinėje Lietuvoje buvo užpatentuoti 1022 išradimai, pradedant protokolu Nr. 1 “Patobulinimas fotografijos aparatuose” ir baigiant patentu Nr. 1022 “Izoliacinės statybinės medžiagos – plytų ir tuščiavidurių blokų - gaminimo būdas ir prietaisai”. Atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m. balandžio 12 d. įkurtas Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo Mokesčių už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymas (Nr. IX – 2332), priimtas 2004 m. liepos 8 dieną. (13, 108)

Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojo pakeistas Prekių ženklo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 135 – 6870), Dizaino įstatymas (Žin., 2012, Nr. 135 – 6871), Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 2012, Nr. 135 – 6872) ir Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas (Žin., 2012, Nr. 135 – 6873) (žr. 1 priedą). (2, 16)

Svarbiausi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos uždaviniai:

už skundus dėl arbitražo sprendimus. (1, 14)

5) patentinio patikėtinio registravimą (žr. 6 priedą). [9]

Išanalizavus rinkliavas Lietuvoje, galiu teigti, kad visų rinliavų (žyminis mokestis, konsulinis mokestis, valstybės rinkliava ir mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą) administratorius yra Valstybinė mokesčių inspekcija ir visi šie mokesčiai yra mokami į valstybės biudžetą.

Atlikus 2011 – 2012 m. į valstybės biudžetą surinktų rinkliavų analizę, galime daryti išvadas, kad 2012 m. buvo surinkta 30.226,1 tūkst. litų daugiau rinkliavų, nei 2011 m. Minėtais metais daugiausia surinkta rinkliavų ir mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą, tai 221.394 tūkst. litų, antras pagal dydį buvo konsulinis mokestis, jo surinkta 150.698,3 tūkst. litų, ir mažiausia abu metus buvo surinkta žyminio mokesčio 52.225,2 tūkst. litų.

Išnagrinėjus rinkliavas Lietuvoje, galima teigti, kad visos rinkliavos (žyminis mokestis, konsulinis mokestis, valstybės rinkliava, mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą) mokami į valstybės biudžetą ir juos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Žyminis mokestis mokamas už teismines paslaugas. Konsulinis mokestis mokamas už diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus. Valstybės rinkliava mokama už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas. Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą mokami už išradimo patentą, dizainą, prekių ženklą, puslaidininkinio gaminio topografiją (mikroschemą). Visas šias rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys.

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 35 puslapiai (6057 žodžiai)
  • Kolegija
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 126 KB
  • Rinkliavos Lietuvoje ir jų administravimas
    10 - 4 balsai (-ų)
Rinkliavos Lietuvoje ir jų administravimas. (2015 m. Spalio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/rinkliavos-lietuvoje-ir-ju-administravimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:57