Rinkos ekonomika: teigiami ir neigiami bruožai


Ekonomikos referatas. Rinkos ekonomika teigiami ir neigiami bruožai. Kaunas 2013 įvadas. Kas yra rinkos ekonomika. Rinkos ekonominė sistema grindžiama principais. Rinkos elementai ir jos veikimas. Rinkos ekonomikos atsiradimo ir funkcionavimo prielaidos. Laisvosios rinkos tema popiežiaus jono pauliaus ii enciklikoje „ centimus annus “ ir jo ryšys su ekonomine rinka. Rinkos ekonomikos principai. Rinkos struktūros elementai. Rinkų tipai Pagrindiniai ir svarbiausi rinkų tipai. Pagal subjektus rinkos dalyvius rinka klasifikuojama į. Svarbiausi teigiami rinkos ekonomikos bruožai. Paklausa ir pasiūla. Privati nuosavybė. Vartotojo suverenumas laisvė pirkti. Kainų sistema. Pelno siekimas. Laisvoji verslininkystė. Verslumas. Savaiminio reguliavimosi mechanizmas. Rinkos ekonomikos neigiami bruožai. Per daug laisvės. Rinkos ekonomika visiškai nefunkcionuoja kai kuriose srityse. Rinkos ekonomikoje kainos ne visais atvejais būna nepaveiktos atskirų asmenų. Vartotojų ir gamintojų privati veikla gali sukelti nepageidaujamus šalutinio poveikio efektus. Nereguliuojama privačios verslininkystės sistema gali būti pakankamai nestabili. Reklamos dėka sukurti poreikiai. Gerovės skirtumai. Nelygybė paskirstant pajamas. Informacijos asimetriškumas. Rinkos monopolizavimas , monopolistiniai elementai. Visuomeninių paslaugų kainų augimas. Rinkos ekonomikos įsigalėjimas Lietuvoje. Lietuvos ekonominės padėties pasikeitimai įstojus į Europos Sąjungą. Naudota literatūra.


Popiežius Jonas Paulius II enciklikoje „Centimus annus“, remdamasis žmogaus prigimtinių teisių, tarp jų ir pagrindinės – žmogaus asmens laisvės, - apmąstymu ir taikydamas personalizmo teorijos išvadas bei įžvalgas krikščioniškosios žmogaus laisvės klausimu, kalba apie šios laisvės realizavimo sąlygas ir galimybes žmogaus ūkinėja veikloje. Žmogaus prigimtinės teisės į laisvę, privačią nuosavybę, bendradarbiavimą, teisė į darbą ir teisė į šių teisių apsaugą, derinant asmeninę naudą su visuomenės nauda, gali būti realizuojama laisvosios rinkos ekonomikos sistemoje, kuri, atrodo, yra „veiksmingiausia priemonė panaudoti atsargas ir patenkinti poreikius“.

Laisvoji rinka, siūlydama efektyviai panaudoti išteklius ir maksimaliai patenkinti poreikius, negali pasiūlyti kaip savo produkto autentiškos žmogaus laisvės, nes yra žmogiškųjų poreikių, kurie negali būti rinkos produktai. Laisvoji rinka gali šią laisvę stiprinti, nes ji ir yra žmogaus įvairių dorybių – sumanumo, darbštumo ar išminties, taigi ir autentiškos laisvės – ugdymo erdvė, bet suteikti šią laisvę sau gali tik pats žmogaus padedamas. Jonas Palaulius II atskleidžia krikščioniškąją laisvos ir sąmoningos žmogaus prigimties sampratą: jis kalba apie nepriklausomą nuo instinktų vartotojiško gyvenimo stiliaus prigimtį.

Šioje dalyje norėčiau pateikti svarbiausius rinkos ekonomikos principus, bruožus bei rinkos struktūros elementus ir atskirai išanalizuoti, aptarti kiekvieną iš jų.

Nagrinėjant svarbiausius rinkos ekonomikos bruožus, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į rinkų tipus bei jų struktūras

POLIPOLINĖ (tobulos konkurencijos rinka) - labai daug gamintojų, produktas standartizuotas, atskiras gamintojas neturi įtakos kainai, įėjimo į šaką apribojimų nėra.

MONOPOLIZUOTOS KONKURENCIJOS (netobulos konkurencijos rinka) – daug gamintojų, produktas labai smarkiai diferencijuotas, atskiras gamintojas turi įtakos kainai, įėjimo į šaką apribojimai nedideli.

OLIGOPOLIJA (netobulos konkurencijos rinka) – keletas gamintojų, produkto diferentiškumas priklauso nuo gamybos pobūdžio, atskiro gamintojo įtaka kainai priklauso nuo to, koks produktas gaminamas, įėjimo į šaką apribojimai dideli.

MONOPOLIJA (netobulos konkurencijos rinka) – gamintojas vienas, produktas unikalus, neturintis pakaitų, įeiti į rinką neįmanoma.

Paklausa ir pasiūla. Tai pagrindiniai rinkos ekonomikos elementai. Pagal paklausos ir pasiūlos dėsnius rinkoje yra paskirstomi ištekliai, nustatomos kainos.

Paklausa - tai prekės kiekiai, kuriuos vartotojas, nori ir gali įsigyti esant skirtingo lygio pardavimo kainoms. Paklausa atsako į klausimą – „ką gaminti?“ Firma, veikianti rinkos ekonomikos sąlygomis, norėdama išlikti ir efektyviai funkcionuoti, turi užimti aktyvią poziciją rinkoje. Firmą labiausiai domina paklausa, kurios galima tikėtis rinkoje. Paklausos pokyčiai priklauso nuo kainų, vartotojų pajamų bei pomėgių.

Pasiūla – tai prekės kiekiai, kuriuos gamintojas nori ir gali parduoti, esant skirtingo lygio pirkimo kainoms. Pasiūlos pokyčiai priklauso nuo gamybos kaštų, technologijų, gamtinių sąlygų. Pasiūla yra ypač glaudžiai susijusi su kaina – kuo didesnė prekės kaina rinkoje, tuo didesnė jos pasiūla.

Vartotojo suverenumas (laisvė pirkti). Rinkos ekonomikoje ekonominė galia yra vartotojų rankose. Vartotojo suverenumo principas yra pagrindinis rinkos ekonomikos filosofijos principas. Jis nurodo aukščiausiu ekonomikos funkcionavimo rezultatų vertinimo kriterijumi laikyti vartotojų privačių norų patenkinimą. Tokioje ekonomikoje aukščiausia valdžia yra vartotojai, o visi kiti ekonominiai vienetai yra tik vartotojų norų vykdytojai. Vartotojai rinkos ekonomikoje yra "visada teisūs". Jų pirkimas arba susilaikymas nuo pirkimo lemia, kas turi būti gaminama, kiek ir kaip gaminama. Pirkdami, kas jiems labiausiai tinka, vienas įmones jie daro pelningas ir klestinčias, o kitas - patiriančias nuostolių ir smunkančias.

Kainų sistema. Rinkos ekonomika – sudėtingas mechanizmas. Todėl kažkas turi tinkamai valdyti procesus, įvesti tvarką ir apsaugoti nuo chaoso. Tvarką nustato kainos, atlikdamos dvi svarbias, tarpusavyje susijusias funkcijas: kainos paskirsto gėrybes tarp pirkėjų ir pardavėjų; kainos iš esmės valdo prekių paklausą, taip pat informuoja ir skatina. Kainos, esant resursų trūkumui, nukreipia jų panaudojimą labiausiai reikalinga kryptimi. Kainos kontroliuoja ir gamybą, padeda siekti jos efektyvumo, kadangi nuo kainų priklauso gamybai vadovaujančiųjų pelnas. Prekių paskirstymas taip pat priklauso nuo kainų, nes kainos formuoja pajamas, ir būtent su šių pajamų pagalba prekės gaminamos ir paskirstomos visuomenės nariams. Taigi rinkos ekonomikos kainų sistema puikiai funkcionuoja be valstybės reguliavimo. Valstybės įsikišimas gali būti net žalingas, nes vyriausybė, kontroliuodama rinkoje susidariusias kainas, pažeidžia pusiausvyrą ir taip atsiranda prekių trūkumas arba perteklius. Tačiau kai kuriais atvejais, vyriausybės įsikišimas yra būtinas. Kai kuriose rinkose – oligopolinėse, monopolinėse (žr. 4.2) – įtaką kainai gali daryti rinkos dalyvių skaičius. Monopolija, kurioje yra vienas gamintojas, gali paveikti kainą. Monopolistas yra kainos kūrėjas, todėl jis gali pakelti kainą savo nuožiūra. Monopolijos gamyba yra neefektyvi, nes monopolija gamina mažesnį produkcijos kiekį, kurį parduoda pasirinkta kaina., be to vartotojų pajamos perskirstomos monopolijos naudai. Šiuo atveju vyriausybės įsikišimas yra būtinas. Vyriausybė gali nustatyti maksimalią kainą, kurios monopolistas negali viršyti. Toks nustatymas priverčia monopolistą padidinti gamybos apimtį iki žymiai efektyvesnio kiekio.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • 21 puslapis (4936 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 108 KB
  • Rinkos ekonomika: teigiami ir neigiami bruožai
    10 - 6 balsai (-ų)
Rinkos ekonomika: teigiami ir neigiami bruožai. (2015 m. Balandžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/rinkos-ekonomika-teigiami-ir-neigiami-bruozai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:21