Rizika darbe


Saugos savarankiškas darbas.

Įvadas. Kompiuterizuotos darbo vietos rizika ir įrengimas. Darbo rizika griaučių – raumenų sistemos pažeidimams. Pasikartojančių judesių rizika darbe. Darbo rizika keliant sunkius krovinius. Darbo rizika raumeninio audinio pokyčiams. Darbo rizika stuburo pažeidimams. Išvados. Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas.


Savarankiškame darbe yra nagrinėjama darbo rizika ir jos sukelti padariniai įvairioms žmogaus kūno dalims, organams ir pan.

Su darbu susijusiais griaučių – raumenų sistemos pažeidimais vadinami tokių kūno dalių kaip raumenys, sąnariai, sausgyslės, nervai, kaulai ir vietinė kraujotakos sistema pažeidimai, kuriuos pirmiausiai sukelia arba didina darbas ir tiesioginiai darbo aplinkos, kurioje dirbama, veiksniai. Daugelio žmonių griaučių – raumenų sistemos pažeidimų atsiradimą įtakoja darbas. Įvairių šaltinių duomenimis, šie pažeidimai kyla dėl:

• ilgo darbuotojo buvimo vienoje pozoje (sėdėjimas, stovėjimas, klūpėjimas ir pan.);

• neergonomiškos darbo aplinkos (pagal darbuotojo fizinius duomenis nepritaikyti baldai, įrankiai, kita darbo technika);

• pasikartojančiųjų, monotoniškų judesių (tai vienodi ir ilgai trunkantys judesiai, pvz. dirbant prie konvejerio);

• sunkių krovinių kėlimo. Pvz. sportuojant kilnojami kelių kilogramų svoriai žymiai sustiprina raumenis, bet jei keliamo daikto svoris per didelis, raumuo gali persitempti, dalis raumeninių skaidulų plyšta, atsiranda skausmas, prasideda raumens uždegimas.

• pasikartojančiųjų judesių. Pvz. dažnos mažos mechaninės traumos pažeidžia raumens ląsteles, sutrinka jų medžiagų apykaita, gali prasidėti audinių randėjimas. Kuo daugiau randinio audinio susiformuoja, tuo mažiau elastingais tampa raumenys.

• nepatogios darbo pozos. Dirbant nepatogioje pozoje, vienos raumenų grupės persitempia, kitos, atvirkščiai, esti nuolat susitraukę. Jei poilsis po darbo nekokybiškas (laisvalaikiu nesimankštinama, miegama nepatogiai), ilgainiui gali formuotis netaisyklinga laikysena, atsirasti persitempusių raumenų skausmas.

Darbo procese raumuo dirba tiek statiškai, tiek dinamiškai. Pvz., dirbant kompiuteriu, nugaros, pečių ir rankų raumenys atlieka statinį darbą, rankų pirštai atlieka dinaminį darbą spausdami klavišus.

Statinė raumens veikla – kai raumuo susitraukia ir tokioje padėtyje būna tam tikrą laiką. Raumens ilgis nesikeičia, bet įtampos jėga didėja (pvz. taip įsitempia nugaros raumenys ilgesnį laiką stovint).

Atliekant intensyvų statinį darbą, raumens viduje spaudimas padidėja iki 200 mmHg ir daugiau. Toks raumens audinių vidinis slėgis užspaudžia smulkias kraujagysles (arterijas, kapiliarus, venas) ir taip apsunkina raumens kraujotaką – skaidulos negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų, negali pašalinti medžiagų apykaitos produktų.

Kraujo tekėjimas statinio raumenų darbo metu sulėtėja proporcingai skaidulų įtampos jėgai. Pavyzdžiui, jeigu fizinės pastangos sudaro 60 proc. maksimalaus darbo, kraujas beveik nustoja tekėti. Jei veikla ramesnė, raumenų įtampa mažesnė, kraujo tekėjimas gali būti beveik normalus. Taip būna, jeigu fizinės pastangos sudaro 15 - 20 proc. maksimalaus darbo. Bet jei esant tokioms pastangoms apkrova trunka ilgai, atsiranda skausmingas nuovargis. Dauguma ekspertų yra tos nuomonės, jog statinis darbas gali trukti kelias valandas per dieną be jokio nuovargio, jei tik raumenų įtampos jėga neviršija 10 proc. maksimalaus darbo.

Rizika darbe. (2017 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/rizika-darbe.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 18 d. 10:14