Rizikos grupės paauglių vertybinė orientacija mokymosi atžvilgiu


Sociologijos diplominis darbas. Įvadas. Pagrindinės sąvokos. Socialinio pedagogo darbas su paaugliais turinčiais žemą vertybinę orientaciją mokymosi atžvilgiu teoriniai tyrimo pagrindai. Individualus socialinio pedagogo darbas. Rizikos grupės paauglių elgesio formavimasis. Asocialus elgesys. Asocialaus elgesio formavimasis. Asocialaus elgesio pasireiškimo formos. Paauglystės tarpsnio esminiai ypatumai. Vertybės ir vertybinės orientacijos. Mokymasis ir mokymosi tikslai. Socialinio pedagogo darbas su paaugliais turinčiais žemą vertybinę orientaciją mokymosi atžvilgiu tyrimas bendrojo x lavinimo mokyklose. Tyrimo metodika. Tyrimo duomenų analizė. Išvados. Literatūra. Priedai.


Rizikos grupės šeimose augantys vaikai yra tokie vaikai kurie neturi savo pažiūrų bei įsitikinimų ne dėl jų pačių kaltės. Tokie vaikai yra vieni iš tokių kuriems reikia dėmesio ir pagalbos, todėl reikia žinoti jų problemas, siekius, motyvus bei vertybes ir siekti jiems padėti.

Taigi paauglystės laikotarpiu susiformavusios blogos vertybės gali labai pakenkti tiek santykiams su aplinkiniais, tiek paauglio vertybinei orientacijai.

Tyrimo problema – rizikos grupės paaugliai yra tokie kurie neturi nusistatymo ir tikslų gyvenime, kai kurie neturi arba nežino, kad turi vertybių. Tai vaikai gyvenantys rizikos grupės šeimose, arba valkataujantys ir nelankantys arba vengiantys lankyti mokyklą. Problema ta, kad šie vaikai nemoka vertinti mokymosi teikiamų galimybių ir gali nueiti lengviausiu keliu. Mokymasis nėra svarbus arba mažai svarbus jų gyvenime.

Tyrimo objektas – paauglių vertybės mokymosi atžvilgiu.

Tyrimo tikslas – atskleisti kokia yra paauglių vertybinė orientacija mokymosi atžvilgiu ir kokį poveikį turi aplinka rizikos grupės paaugliui ir kokias vertybes jis išskiria kaip svarbiausias.

1. Išanalizuoti kokios yra rizikos grupės paauglių vertybės ir kokią vietą gyvenime jie joms skiria.

2. Išskirti pagal kokius kriterijus jie atsirenka vertybes, ir kokia vertybinė orientacija yra siekiant išsilavinimo, ar išsilavinimas yra svarbus.

3. Atlikti rizikos grupės paauglių tyrimą remiantis anketa, siekiant išsiaiškinti jų požiūrį į vertybes ir tai kiek tiriamieji atitinka rizikos grupėms būdingą elgesį.

Tyrimo metodai – literatūros analizė, anketos klausimai, duomenų analizė.

Delinkventinis elgesys – jaunimo polinkis nusikalsti. (Psichologijos žodynas, 1993)

Maždaug prieš trisdešimt metų buvo pradėti atlikti šiuolaikinio asocialaus elgesio tyrimai, ypač tie, kuriais siekiama paaiškinti delinkventinio elgesio atsiradimą ir raidą.

Asocialus vaikų elgesys kelia didelį susirūpinimą. Elgesio nukrypimai gali būti labai skirtingi ir pasireikšti gali nevienodai. Kai kurie vaikai nėra nukrypę nuo normų, jie gali atitikti vieną ar du kriterijus pagal kuriuos diagnozuojamas asocialus elgesys tačiau vis tiek nereikia iškarto jų vadinti asocialiais. Nes dažnai asocialiais vaikais būna palaikomi hiperaktyvūs vaikai.

Asocialus elgesys dažniausiai nustatomas atliekant tyrimus ir testus. Dažniausiai asocialus elgesys visuomenėje gali pasireikšti teigiamai ir neigiamai, arba tiesiog yra perduodamas iš kartos į kartą, asocialūs tėvai perduoda asocialų elgesį savo vaikams.

Asocialaus elgesio pasireiškimas gali būti labai įvairus, bet būna susijęs su taisyklių ir normų pažeidimu. Vaikystėje toks elgesys gali reikštis melavimu, nepaklusnumu, agresija, dykinėjimu.

Maždaug 5 – 6 metų vaikai gali dažnai meluoti tėvams ir nepaklusti, tačiau dauguma tėvų tai vertina kaip laikinas problemas, bet ne kaip asocialaus elgesio formavimosi užuomazgas. Jei tėvai nieko nesiima paauglystėje toks elgesys perauga į asocialų elgesį.

Vaiko elgesyje yra labai svarbus amžius, nuo kada pradeda reikštis asocialus elgesys.

Pasak I. Leliugienės deviantinis elgesys – tai vienas iš deviacijos pasireiškimo būdų susijęs su socialinių elgesio normų ir taisyklių pažeidimu. Tai savavališkas ir nuolatinis išsisukinėjimas nuo mokymosi, pabėgimai iš namų bei valkatavimas, girtavimas, bandymas nusižudyti.

Apibendrinant išnagrinėtą literatūrą galima teigti, kad rizikos grupės paauglių elgesiui formuotis įtakos turi gyvenimo sąlygos, bendraamžių įtaka bei socialinė aplinka. Paauglystės amžiuje labai aktyviai vyksta socializacijos procesas, todėl šis amžius laikomas rizikos amžiumi, nes būtent šiuo metu pasireškia vaikų ir paauglių asocialus elgesys. Vaikai labai dažnai norėdami pritapti prie bendraamžių bando prisitaikyti prie jų ir tuomet gali pradėti reikštis didelė draugų neigiama įtaka. Vaikai labai greitai gali prisitaikyti prie bendravimo neatitinkančio socialinių normų. Be to asocialus elgesys gali prasidėti vaikystėje ir tęstis visą gyvenimą. Bet labai dažnai toks elgesys išnyksta su paauglyste.

Apibendrinant galima teigti tokias išvadas, kad paauglystės laikotarpis yra pats svarbiausias žmogaus brendimo raidoje, nes tuo metu yra didžiausia tikimybė nukrypti nuo priimtų socialinių normų. Paauglystės laikotarpis yra daugiausiai rizikingas nes tuo metu formuojasi vaiko savimonė ir mąstymas, todėl tėvams yra labai svarbu tinkamai bendrauti su vaiku ir rodyti tinkamą pavyzdį.

Vertybės – žmogaus prigimties ir kultūros nulemtos, branginamiausios žmonijos mintijimo, elgesio ir veiklos formos, tradiciškai saugomos kiekvienoje bendrijoje kaip asmeniniam tobulėjimui būtini siekiniai. Vertybė dažnai apibūdinama ne tai, „kas yra“ kaip realus faktas, bet „kas turėtų būti“, todėl yra susijusi su idealais ir principais. Principai ir vertybės yra neatsiejamai susiję. (L. Jekentaitė, R. Sabaliauskaitė, 2002, p.20)

Rizikos grupės paauglių vertybinė orientacija mokymosi atžvilgiu. (2015 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/rizikos-grupes-paaugliu-vertybine-orientacija-mokymosi-atzvilgiu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 16:40