Rolando giesmė


Rolando giesme aprasymas. Rolando giesme santrauka. Rolando giesmė knyga. Rolando giesmes aprasymas. Rolando giesme veikejai. Rolando giesmė istrauka. Rolando giesme recenzija. Rolando giesme sutrumpinimas. Rolando giesme trumpas aprasymas. Rolando giesme turinys.

Lietuvių analizė. Rolando giesmė. “Rolando giesmėje” pasakojama apie septynerius metus trukusį karolio didžiojo žygį į Ispaniją. Jis “lig jūros šalį užėmė kalnuotą. Šiame herojiniame epe emocinei įtampai padidinti yra aprašyta daug nebūtų dalykų. Karaliaus Karolio Didžiojo žygis į Ispaniją truko iš tikrųjų ne septynerius metus, o tik kelis mėnesius. Tarpusavyje kovojusių arabų (saracėnų) pakviestas į pagalbą, 778 m. Karolis nužygiavo Ispanijon, išgriovė Pampelunos miestą, apgulė Saragosą, bet jos neužėmė ir netrukus atsitraukė. Tų pačių metų rugpjūčio 15-osios naktį jo kariuomenės užpakalinę saugą Pirėnų perėjose netikėtai užpuolė baskai. Kautynėse žuvo visi saugos kariai ir jų vadai. Šie įvykiai sudaro “Rolando giesmės” pagrindą, tačiau tikrų istorijos faktų poemoje likę labai maža: jaunas imperatorius Karolis virtęs žilabarzdžiu valdovu, Rolandas – jo sūnėnu, krikščionys baskai – pagonimis saracėnais, o didesnės reikšmės neturėjęs Karolio žygis – didžiausiu kryžiaus karu. Daugelis, pasak poemos, Karolio užimtų žemių niekados jam nepriklausė.


rolando giesmėje pasakojama apie septynerius metus trukusį karolio didpersigandęs saracėnų karalius marsilis nusprendė siūlyti prancūzams taiką, pasiųsti jiems begalę turtų, prisiekti karoliui draugystę ligi grabo. Tačiau prancūzams pasiuntus vyčiu ganeloną, jis išdavė savo posūnį rolandą bei visą prancūziją. Jis patarė maurams vykdyti savo pažadus ir kuomet prancūzai trauksis tėvynėn pražudyti rolandą, visų karų kaltininką. Pasak ganelono, mirus jam, bebaimiam jo draugui olivjė bei kitiems karolio perams, stos senolių žemėje ramybė .

Saracėnai jo paklausė ir, rolandui stojus vadovauti saugai, užpuolė jį bei jo kariauną. Olivjė kelis kartus siūlė draugui pūsti olifantą, tačiau šis, narsus būdamas, nusprendė verčiau mirti, negu užtraukti sau ir savo giminei gėdą. Narsiai kovėsi prancūzai prieš daug didesnę maurų kariuomenę, tačiau laimėti mūšio jiems nepavyko. Didvyriškai žuvo visi karaliaus vasalai.

Prieš mirtį rolandas dar spėjo papūsti olifantą, kad išgirstų jį karalius ir atvyktų atkeršyti maurams. Karolis, išgirdęs gaudžiant ragą, suprato, kad jo mylimi vasalai pateko į bėdą ir nedelsdamas pasuko atgal. Sugrįžęs į ronsevalį jis pamatė, kad jau per vėlu saviškiams padėti. Tuomet nusprendė bent atkeršyt niekšams pagonims. Prancūzai sparčiai pasivijo priešus ir kapojo nekrikštus ktačiau marsilis davė pagalbos meldžiančią žinią baliganui, viešpataujančiam babilono mieste. Šis sutiko suteikti pagalbą ispanams. Surinko begalinę kariuomenę ir atvyko į ispaniją. Prancūzai, gavę žinią apie būsimas kautynes, ėmė sparčiai ginkluotis. Karolis surikiavo kautynėms dešimt pulkų daugiatūkstantinių, o saracėnai – trisdešimt. Arši kova buvo, tačiau dievas nulėmė prancūzų pergalę. Jie nusivijo saracėnus iki saragosos. Nebuvo, kas jos vartus gintų, taigi karolis didysis užėmė saragosą ir nepaliko ten nė vieno nekrikšto. Visus pakrikštijo, o kas priešinosi – nudėjo vietoj.

Rolando giesmė. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/rolando-giesme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 16:45