Romantizmas konspektas


Romantizmo konspektas. Romantine ironija. Jenos romantikai. Romantizmo bruozai konspektai. Filosofinis, romantizmo pagrindas. Filosofinis romantizmas. Romantika su ironija. Romantizmas opera. Religija romantizmo literaturoje. Romantizmas religija.

Lietuvių konspektas. Xix amžiaus literatūra. Romantizmas. Romantizmo sąvokos kilmė ir išsklaida. Chronologinės romantizmo ribos. Santykis su klasicizmu ir švietimo tradicija. Ryšys su sentimentalizmo tradicija. Viduramžių atradimas ir germanistikos pradžia. Gimtosios kalbos tyrinėjimai, germanistika. Romantizmas ir religija. Filosofinis romantizmo pagrindas. Friedrichas wilhelmas josephas schellingas. Romantinis menas. Jenos romantikai. Broliai schlegeliai. Romantizmo fazės. Poetinė friedricho schlegelio teorija. Romantinė ironija - fragmentas – kritika. Ludwig tieck. Heidelbergo romantikai. Adelbertas von chamisso. Ernst theodor amadeus hoffman.


Daktaras ir naturfilosofas Gotthilfas Heinrichas Schubertas savo raštais paveikė vėlyvųjų, juodųjų romantikų (Hoffmanno) kūrybą. Schellingo filosofines idėjas jis pagrindžia praktiniais pavyzdžiais. Jo 1808m. išleistos „Pažiūros apie naktinę gamtos mokslų pusę“ tyrinėja tamsiuosius, menkai įrodomus ryšius tarp gamtos jėgų ir žmogaus dvasios. Jis tyrinėja magnetizmo ir somnambulizmo (klajojimo per miegus) reiškinius, taip pat ligotos ar afektinės būsenos apimtos sąmonės vaizdinius. Gamtos mokslo atstovai tuo metu daug dėmesio skyrė „nesąmoningumo“sąvokai, tamsiąjai žmogaus pusei, nes ketino užsiimti pamišimo gydymu. Tuo tarpu poetus romantikus šis mokymas žavėjo tuo, kad įgalino išorinį pasaulį pastebėti kitokiu būdu, t.y. per sapno prizmę. Šis sapnų pasaulis žadėjo aukštesnę žmogiškosios būties pakopą.

Štai dailininkas romantikas J.H.W. Turneris, 1794 m. keliavęs per vidurio Angliją, bloknote nupiešė Nottinghamo Hillą, Nottinghamo pilį, o apačioje užrašė, esą pilis romantinio stiliaus. Stebėtina, jog pilis užima ne pirmą planą, ji kažkur viršuje; vis gi dėmesio verta šiame paveiksle, matyt, pati vietovė, kurią ir reikėtų laikyti romantiška.O pilį turėtume greičiausai įsivaizduoti, ir tokiu būdu paveikslą išbaigti.

Nevisuomet romantikų žvilgsnis krypdavo tik į praeitį. Otto Runge skatino tapyti dabarties motyvus, nes dabartyje glūdi realesnis tikėjimas ateitimi. Šios mintys, deja, liko laiškuose, įkūnytos Rungės susirašinėjomo su kitais menininkais metu, todėl išoriniame pasaulyje negalėjo tapti veiksmingomis. Otto Runge ir pats yra sukūręs vieną politinį (patriotinį) paveikslą „Tėvynės žlugimas“. Kasparas Davidas Friedrichas taipogi neužsiiminėjo taikių praeities paveikslų tapymu. Užtat jis buvo ryžtingas patriotas. Jo paveikslams 1813/15m. netrūko užuominų: “Kritusių už laisvę didvyrių kapai“, „Huteno kapas“.

Iš tikrųjų religiniai motyvai atsispindi paveiksluose, pasiskolintuose ne iš Biblijos, o iš realių gamtovaizdžių. Ne Rafaelio išjaustoje Madonoje, o dvasiniame įsigilinime į gamtą atsiveria romantinis religingumas. Tai paveikslai, radęsi iš Dievo įkpėptos gamtos, kuriuose išnyra transcendentiškumo paliestas žemiškasis pasaulis. Šį romantikų meną, Vaughano pavadintą „transcendentiniais peizažais“, įkūnijo Philippas Otto Runge bei Casparas Davidas Friedrichas.

Romantikai jaučia Visatą visose savo formose kaip neišardomą vienybę. Jai neegzistuoja susikaldymas literatūroje, mene, religijoje, gamtoje, žmoguje, žvėryje ar augale. Viskas sudaro vienį ir kiekviena dalelė priklausoma nuo kitos. Novalis prasitarė: „Kiekvienas yra tamprios visumos dalis, vienas komunikuoja su kitu, tad dvasių pasaulis nėra uždaras, jis visada mums atviras”. Dievas, Novalio nuomone, galįs atsiskleisti įvairiose mokslo šakose, netgi matematikos.

Philippas Otto Runge ypatingai savo mintimis artimas Novaliui. Jis teigia, kad gamta – tai apibrėžtumas neapibrėžtume. Jis rašo: „Kai dangus virš manęs sutviska nesukaičiuojama gausybe žvaigždžių, vėjas švilpia per neaprėpiamus plotus, šniokšdamos ir putodamos bangos ritasi viena paskui kitą gūdžią naktį, virš miško rausta aukštybių skliautai ir saulė apšviečia pasaulį; slėnys garuoja, o aš krentu į spindinčią rasos lašeliais pievą, kiekvienas lapelis ir žolės stiebelis kruta tarsi gyvas, žemė alsuoja gyvenimu, kai viskas susilieja į vieną akordą, siela, krykštaudama plazdena aplink mane neaprėpiamų plotų fone, tada nelieka nei viršaus, nei apačios, ištirpsta laikas, dingsta pradžia ir pabaiga, girdžiu ir jaučiu gyvą Dievo dvelksmą jo valdomame pasaulyje, kuriame visa verda gyvybe: tai ir yra Aukščiausiasis, apie kurį mūsų nuojauta kužda – Dievas“.

Romantizmas konspektas. (2011 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/romantizmas-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:32