Romantizmo pėdsakai Jurgio Kunčino „Tūla“ ir Eduardo Cinzo „Raudonojo arklio vasara“, „Trys liūdesio dienos“ romanuose


Lietuvių bakalauro darbas.

Pratarmė. Įvadas. Romantizmo tradicija. Romantizmo aspektai jurgio kunčino „Tūloje“. Romano siužetas, epigrafas. Romantinis herojus Bohemietis. Meilės tema. Santykis su miestu. Romantizmo poetika. Romantizmo aspektai eduardo cinzo (čiužo) dilogijoje. Dilogijos siužetas. Romantinės pasaulėjautos raiška Meilės samprata. Santykis su miestu. Požiūris į gamtą, kultūrą, civilizaciją. Poetika, įvaizdžiai. Skirtingi rašytojai – panaši pasaulėjauta. Išvados. Santrauka. Naudota literatūra.


Romantinės pasaulėjautos bruožų galime aptikti ir šiandien. Romantiniai motyvai - meilė, aistra, mirtis, kančia, fantazijos pasaulis, jūra, kelionės, anapusinė tikrovė ir pan. - dominuoja kine, muzikoje, dailėje, teatre. Ir šiandien romantiniu filmu laikome tą, kuriame užgimsta fatališka meilė. Meilė, kuri plieskia it žaibas, apdovanoja aistros ekstaze, bet galiausiai vieną iš herojų palieka tuščiai egzistencijai, nes kitas netikėtai žūva, miršta ir pan. („Titanikas“). Šių dienų romantinė drama, vaizduojama filmuose, išsaugojo meilės kančią, savianalizę, tikrovės ir fantazijos pasaulius, ateitį ir praeitį, haliucinacijas, atminties sutrikimus ir pan. (Ypatingai tai atsispindi filmuose John R. Leonetti „P.S. Myliu tave“; Robert Schwentke „Keliautojo laiku žmona“; Michel Gondry „Drugio efektas2“; Richard La Gravenese „Jausmų galia“ ir kt).

G. Pučinio operos „Bohema“ spektaklį, kuriame legendinė „Bohema“ šių dienų akimis (dirigentas G. Rinkevičius, režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius) į kongresų rūmų salę negalėjo sutalpinti visų norinčiųjų pamatyti šį romantinį meilės šedevrą. Tai tik įrodo, jog romantizmo temos, motyvai iškeroję mene, o jo filosofinės įdėjos priimtinos ir šių dienų žmogui, skęstančiam technikos ir informacijos pasaulyje. Todėl įdomu patyrinėti, kaip romantizmo temos įsiliejusios į XX a. moderniąją literatūrą.

Šio darbo tema - romantizmo pėdsakai Jurgio Kunčino „Tūla“ ir Eduardo Cinzo „Raudonojo arklio vasara“, „Trys liūdesio dienos“ romanuose. Aptariamos romantizmo ištakos, bruožai, temos, motyvai. Pristatomi pasirinkti rašytojai, jų kūryba, analizuojami romanai pagal pasirinktus aspektus: herojaus samprata, romantinės pasaulėjautos samprata, meilės samprata, herojus ir miestas, gamta, civilizacija, kultūra ir poetika, lyginama, pateikiamos išvados.

Romantizmo tema pasirinkta dar ir todėl, kad ji ryški abiejų rašytojų kūryboje. Kaip teigia Dalia Jakaitė straipsnyje „Tradicija ir atsinaujinimas 9 dešimtmečio, 9 ir 10 sandūros prozoje ir dramaturgijoje“, viena iš ryškiausių formų J. Kunčino prasmių horizontui skleistis tampa estetiškai sugestyvi bohemos dvasios aktualizacija. Romano „Tūla“ pasakojimo savastis – dinamiška įvykių ir refleksijos, ironijos ir lyrizmo, sakmiškumo kaita, mitopoetikos.... Bohema pakankamai senas reiškinys, kuris siejamas su romantizmu. Romanas „Tūla“ vertinamas kaip geriausias meilės romanas XX a. lietuvių literatūroje, o romantizmas ir meilė, jausmai, aistra yra neatsiejama. (J. Kunčinas „Tūla“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993.)

Rašytojui E. Cinzui „Kritika pripažino ryškų originalumą, pabrėždama stipriąsias jo prozos savybes: savitą pasakojimo intonaciją, savitą tematiką ir asmenybės modelį. Jo veikėjai gyvi, psichologiškai niuansuoti, stiprių jausmų ir išgyvenimų charakteriai, pilni vidinių prieštaravimų.“ Romanuose dominuoja stiprus jausmas, vaizduotė, simboliniai įvaizdžiai, mitinė prasmė. Todėl taip pat domina, kiek tai sietina su romantizmu. ( E. Cinzas „Raudonojo arklio vasara“, Vilnius: Alma littera, 2004, „Trys liūdesio dienos“, Vilnius: Alma littera, 2004.)

Kritikoje J. Kunčino kūryba analizuota išsamiai įvairiais aspektais, tačiau romantizmo tema nebuvo paliesta. Taip pat ir „apie E. Cinzą - nepaprastai stiprų žodžio, minties, psichologijos, intrigos meistrą, didelio talento žmogų - Lietuvoje itin mažai rašoma iki šiol. Galima rasti vieną kitą straipsnį periodikoje, bet nė vienos studijos...“. Įdomu apžvelgti šių autorių minėtus romanus iš romantizmo pusės.

Darbo tikslas - siekta išsiaiškinti, kokie romantizmo pėdsakai aptinkami modernioje lietuvių literatūroje, šiuo atveju J. Kunčino ir E. Cinzo kūryboje.

Pirmuoju uždaviniu - rūpėjo išsiaiškinti, kaip kuriamas herojaus paveikslas? Kokia vaizduojama meilės samprata, koks ryšys su gamtos, kultūros, civilizacijos pasauliu? Kokius romantizmo įvaizdžius, motyvus perkelia ar transformuoja autoriai savo romanuose? Antruoju uždaviniu - įdomu sužinoti, kaip romantizmo temos, motyvai trasformuojasi modernioje lietuvių literatūroje.

  • Lietuvių kalba Bakalauro darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 65 puslapiai (20542 žodžiai)
  • Lietuvių bakalauro darbai
  • Microsoft Word 128 KB
  • Romantizmo pėdsakai Jurgio Kunčino „Tūla“ ir Eduardo Cinzo „Raudonojo arklio vasara“, „Trys liūdesio dienos“ romanuose
    10 - 6 balsai (-ų)
Romantizmo pėdsakai Jurgio Kunčino „Tūla“ ir Eduardo Cinzo „Raudonojo arklio vasara“, „Trys liūdesio dienos“ romanuose. (2016 m. Balandžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/romantizmo-pedsakai-jurgio-kuncino-tula-ir-eduardo-cinzo-raudonojo-arklio-vasara-trys-liudesio-dienos-romanuose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:35