Romenų prievolės ir jų rūšys


7.prievolių rūšys. Prievoles esme referatas.

Teisės referatas. Prievolės samprata ir rūšys. Prievolių atsiradimo šaltiniai. Prievolių sutartys ir rūšys. Prievolės iš deliktų. Prievolės šalys. Prievolių pasibaigimas. Atsakomybė už prievolių nevykdymą. Išvados. Literatūra. Prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.


Prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.

Komentuojamame straipsnyje pateikiamos prievolės apibrėžimas. Nurodyta prievolės samprata atitinka 1964m. Ck 165str. Suformuluotą prievolės apibrėžimą. Toks perimamumas aiškinamas tuo, kad nuo romėnų laikų prievolės samprata beveik nepakito. Romėnų teisėje prievolė buvo apibrėžiama kaip teisiniai pančiai, kai žmogus verčiamas ką nors daryti kito žmogaus naudai pagal valstybės įstatymus (obligatio est iuris vinculum,quo necessitate adstringimur alicuius solvendae rei secundum nostrae civitatis iura).

Romėnų teisės šaltiniuse nerasime išsamaus prievolės (obligatio) apibrėžimo, nors apibūdinant jos esmę mėginta gana daug. Pačiu seniausiu iš tokių mėginimų laikomas gajaus institucijose pateikiamas asmeninių ieškinių (actio in personam) apibrėžimas. Čia sakoma ²in personam actio est,qua agimus cum aliquo,qui nobis vel ex contractu vel ex delicto obligatus est, id est cum intendimus dare facere praestrare oportere² (asmeninis ieškinys pareiškiamas tuo atveju,jeigu atsakovo įsipareigojimas kyla iš sutarties ar iš delikto,t. Jeigu reikalaujama kai ką duoti,atlikti,suteikti). Justiniano digestų įtvirtintas, pauliaus suformuluotas prievolės apibrėžimas: ²obligationum substantia non in eo consistit, ut aliquod corpus nostrum aut servitutem nostram faciat sed ut alium nobis adstringat ad dandum aliquot vel faciendum vel praestandum² (prievolės esmė yra ne padaryti kokį nors daiktą ar servitutą mums priklausomą,o priversti asmenį kai ką mums duoti, atlikti tam tikrus veiksmus arba ką nors suteikti). Geriausiai prievolės esmė atskleidžama justiniano institucijose:² oblogatio est iuris viculum, quo necessitate adstringimur aliicuius solvendae rei secundum nostrae civitatis iura²(prievolė yra teisiniai pančiai,kuriais mekreditas (creditum) - ši sąvoka kilus iš credo - tikiu, o tai reiškia, kad prievoliniams teisniams santykiams atsirasti būtinas tam tikras į juos sueinančių asmenų tarpusavio pasitikėjimas. Kita vertus prievolė tai skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus. Jo skola (debitum), kreditoriui nesvarbu. Tos skolos turinys yra veiksmai ar tam tikri materialūs dalykai, pvz. :pinigai (esant paskolos sutarčiai).

  • Teisė Referatai
  • 2011 m.
  • 12 puslapių (2825 žodžiai)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 17 KB
  • Romenų prievolės ir jų rūšys
    10 - 3 balsai (-ų)
Romenų prievolės ir jų rūšys. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/romenu-prievoles-ir-ju-rusys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:04