Romėnų šventės, pavadinimai, papročiai


Romos paprociai. Romenu paprociai. Senoves romos sventes. Senoves romenu paprociai. Romos sventes. Senoves romos paprociai. Senoves romenu sventes. Senoves romos svente. Senoves romos paprociai, tradicijos. Romos pavadinimai.

Sociologijos esė. Romoje, dauguma namu yra – vilos. Daugelis namu išliko sveiki po pelenu sluoksniu, todel mes galime smulkiai isivaizduoti gyvenima šiuose namuose. Apvalymo dieną aukojamos kūdikį ir motiną apvalančios aukos, duodamas vardas. senovėje romėnai gyveno pagal mėnulio kalendorių, o metus pradėdavo su atgimstančia gamta – pavasarį. Romoje sūnums ir dukterims sutuoktinius paprastai suranda tėvai. Romėnai naktimi vadina laiką nuo saulėlydžio iki saulėtekio.


Romoje, dauguma namu yra – vilos. Daugelis namu išliko sveiki po pelenu sluoksniu, todel mes galime smulkiai isivaizduoti gyvenima šiuose namuose.

Iš namo i gatve išeinancios durys nedauk tesiskiria nuo dabartiniu. Duru spyna atrakinama raktu. Iš vidaus duris galima uzsklesti sklende. I duris netgi turtuoliu namu išplanavie atsispindi senu senove, kai romenu bustas buvo paprastas medinis ritinys su anga lubose, pro kuria išeidavo patalpa kurioje kurendavosi dumtraukio neturintis zidinys. Ilgainiui prie šios patalpos romenai pradejo pristatineti nedidelius gyvenamuosius kambarius, pa-.

Talpas tarnams. Vidury kambario stovejo baseinas. Tai – tradicija. Lubose padaryta anga rinko lietaus vandeni. Tam reikalui atrijuje ( namo centre ) išmurindavo dens tiekimo rezervatas. Iš jo semdavo ukiniams reikalams. Veliau anga lubose buvo daroma tik apšvietimui.

Atrijuje renkasi visa šeima, todel jis yra labiausiai išpuoštas. Pasiturinciu zmoniu atrijus ispuoštas labiau ir apdaila geresne. Uz atrijaus yra vidinis apvalymo dieną aukojamos kūdikį ir motiną apvalančios aukos, duodamas vardas. Romėno vyro vardas susideda iš trijų dalių. Pirmoji dalis asmenvardis. Jų romėnai turi nedaug ir naujų nesudarinėja. Aulas, apijus, gajus, gnėjus, decimas, liucijus, markas, manlijus, publijus, kvintas, sekstas, servijus, spurijus, titas, tiberijus – tai beveik visi asmenvardžiai. Rinktis nelabai yra iš ko, bet malonu žinoti, kad tavo vardas atėjęs iš amžių glūdumos, kad taip vadinosi tūkstančiai romėnų. Antroji vardo dalis – giminės vardas. Plinijus reiškia priklausomybę plinijų giminei, o kalpurnijus – kalpurnijų giminei. Trečioji vardo dalis – pravardė. Kad nesipainiotų tėvas ir sūnus dažnai jie vadinami skirtingomis pravardėmis. Kai kurie žmonės turi dvi ar daugau pravardes. Romos moterys as-.

Menvardžių neturi. Jos vadinamos giminės vardu. Jei šeimoje kelios dukterys, prie giminsenovėje romėnai gyveno pagal mėnulio kalendorių, o metus pradėdavo su atgimstančia gamta – pavasarį. Pirmasis mėnuo buvo skirtas tautos pradininkui ir žemdirbystės dievui marsui. Antrasis mėnuo vadinosi aprilis. Senovės romėnai.

Nežinojo kodėl jo toks pavadinimas.

  • Sociologija Esė
  • 2010 m.
  • 3 puslapiai (783 žodžiai)
  • Sociologijos esė
  • Microsoft Word 7 KB
  • Romėnų šventės, pavadinimai, papročiai
    9 - 3 balsai (-ų)
Romėnų šventės, pavadinimai, papročiai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/romenu-sventes-pavadinimai-paprociai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:38