Romenų teisės esminiai požymiai


12 lenteliu istatymai. 12 lentelių įstatymas. Dvylikos lentelių įstatymai. Dvylikos lenteliu istatymas. 12 lenteliu. Romenu istatymai. Romėnu teisės saltyniai kursinis. 12 lenteliu istatyme. Xii lenteliu istatymai. Senovės romos teisės periodizacija..

Teisės konspektas. Senovės romos teisės periodizacija. Xii lentelių įstatymai ir kiti romėnų teisės šaltiniai. Teisės kultas romoje. Romėnų teisės kodifikavimas. Justiniano kodifikacija - pilniausias romėnų teisės rinkinys. Corpus juris civilis sandara ir šaltiniai.


Senovės romos teisės periodizacija. Genčių (visų pirma, lotynų) kraustymasis į italiją prasidėjo 1000 metų vėliau (tik apie 1000 m. Pr. Kr. ) nei į graikiją. Roma įsikūrė pora šimtmečių vėliau nei atėnai (tikriausiai apie a. Pr. Kr. ) [wesel. Gesrespublikos (labai aristokratinio pobūdžio) laikai (nuo 12 lentelių įstatymo iki augusto principato): – amžiai pr. Kr.

Klasikiniai (principato) laikai (nuo augusto iki severų): a. – amžiaus pradžia; romos respublikai suirus (i a. Pr. Kr. ), susikūrė imperija, gavusi principato pavadinimą (nuo imperatoriaus kaip pirmojo senatorių sąrapapročiai. Istoriniai tyrinėjimai liudija, kad iki 12 lentelių įstatymų romėnai jokių rašytinių teisės šaltinių neturėjo, - buvo elgiamasi pagal tylią tautos valią – papročius. Ilgainiui papročius imta užrašinėti sisteminti, kodifikuoti.

Gerai žinomi 12 lentelių įstatymai – leges duodecim tabularum (surašyti 450 m. Pr. Kr. ) – tai ir tuo metu romoje yra galiojusių teisinių papročių susisteminti užrašai. Tai – sutvarkytos ir konsoliduotos papročių teisės rinkinys ant 12 varinių (kai kuriais duomenimis, medinių) lentelių, kurios buvo išstatytos miesto aikštėje. Manoma, kad šios lentelės – plebėjų išsikovojimas, idant būtų galima geriau kontroliuoti patricijų pareigūnus. Iki mūsų dienų neišliko, dalis teksto rekonstruota iš vėlesnių glosatorių (cicerono, ulpiano, gajaus ir kt).

įstatymai (lot. Lex) - gerai žinomo principato laikų juriskonsulto gajaus teigimu – pasirodė kartu su respublikos suksenato nutarimai. Tautos susirinkimai, arba komicijos (lot. Comitium - susirinkimų vieta), romoje atsirado jos susikūrimo pradžioje. Jie buvo rūšių: centurijų (karių šimtinių); tribų (teritorinių vienetų); kurijų (tik patricijų).

Nepaisant tautos susirinkimų realią valdžią turėjo senatas (lot. Senatus – senių taryba), kurio narių sąrašai buvo sudaromi specialaus magistrato cenzoriaus metams iš kilmingiausių ir turingiausių, paprastai jau buvusių aukštų valstybės pareigūnų. Romos senatas – tai nuolatinė valdžios institucija, nors formaliai turėjusi tik konsultacines funkcijas – senatus consultum, ji faktiškai užsiėmė ir įstatymų leidyba (turėjo teisę apsvarstyti iš esmės kiekvieną tautos susirinkimui teikiamą projektą).

Plebėjai turėjo savo susirinkimą – consilium plebis (lot. Consilium – pasitarimas, svarstymas; lot. Plebs – liaudis, paprasti žmonės), kurio priimti aktai vadinti plebis scitum (lot. Scitum – nutarimas, sprendimas). Nuo iii a. Pr. Kr.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 5 puslapiai (1170 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 10 KB
  • Romenų teisės esminiai požymiai
    8 - 1 balsai (-ų)
Romenų teisės esminiai požymiai. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/romenu-teises-esminiai-pozymiai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:43