Romėnų teisės konspektas (2)


Teisės konspektas. Romėnų teisės konspektas. Romėnų teisės dalykas ir sistema. Romėnų teisės sistemos dalys. Romėnų teisės šaltiniai. Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas. Ieškinys. Senasis civilinis procesas. Formuliarinis procesas. Pretorių teikiamos gynybos priemonės. Ekstraordinariniai procesai. Procesinis atstovavimas. Terminas ieškinio senatis. Privatinės teisės subjektai. Teisnumas ir veiksnumas. Laisvės statusas. Pilietybės statusas. Šeimos statusas. Ginčas dėl statuso. Teisnumo sumažejimas. Juridiniai asmenys. Daiktų samprata ir rūšys. Daiktinių teisių samprata ir rūšys. Valdymas. Valdymo rūšys. Valdymo įgijimas ir pasibaigimas. Valdymo apsauga. Santuokos nutraukimas. Sutuoktinių tarpusavio santykiai. Tėvų ir vaikų santykiai. Globa ir rūpyba. Paveldėjimo teisė. Paveldimas pagal testamentą. Paveldimas pagal įstatymą. Privalomoji palikimo dalis. Palikimo priėmimas ir jo padariniai. Legatai ir fideikomisai. Prievolės ir jų rūšys. Prievolių atsiradimo šaltiniai. Sutarčių galiojimo sąlygos. Prievolės šalys. Prievolių įvykdymo užtikrinimas. Prievolių pasibaigimas. Atsakomybė už prievolių pažeidimą.


Civilinė teisė. Ši teisė buvo skirta Romos piliečiams ir jie apiemė tiek viešąją tiek privatinė teisę.

Vėliau susikūrė ir tamo romėnų teises sistemos dalimi – Tautų teisė. Tai tokia teisė, kuri išsaugojo užkariautų valstybių teisės sistemą.

Romėnų teisės sistemai didelę įtaką darė asmens socialinč padėtis. Tap pat romėnai teisės sistemą kurė atsižvelgdami į interesus.

Romėnų teisės reguliavimo dalykas buvo suskirstitas į viešąją ir privatinę teisę.

Viešoji teisė – apiemė asmens santykius su valstybę ir viešosios teisės normos buvo imperaryvios.

Privatinė teisė – apiemė asmenų tarpusavio santykius ir teisės normos buvo dizpozityvios. Privatinės teisės normos pirmenybę teikia visuomeniniam interesui. Normos buvo dviejų rūšių:

O jeigu teisinio santykio normos nėra buvo atsižvelgiama į teises principus : teisingumą, sąžiningumą ir kaltę.

Teisės šaltinis – teisės normos atsiradimą ir jos išraiškos ir formavimo būdas.

Įstatymai ( įstatymus iš pradžių priimdavo tautos susirinkimai, o vėliau Senatas ir Imperatorius. Įstatymą sudarė trys dalys: įžanga, teisiniai reikalavimai, sankcija).

Imperatorių konstitucijos ( tai Imperatoriaus priimti įstatymai. Imperatoriai leido teisės aktus, kurie vadinosi: 1. Ediktai – tai bendro pobudžio teisės aktai panašūs į įstatymus. 2. Mandatai – tai Imperatoriaus instrukcijos provincijų vietininkams. 3. Dekretai – tai Imperatoriaus sprendimai kaip aukščiausiojo teisėjo. 4. Reskriptai – tai Imperatoriaus atsakymai į valdininkų ir asmenų paklausimus. 5. Gausėjant teisės aktų atsirado poreikis jos kodifikuoti. Pats svarbiausias teisės aktas buvo – Civilinės teisės sąvadas. Sąvada sudarė : kodeksas; digestai; institucijos; novelos.

Pretorių ediktai – tai Romos teisės valdininkų, jų vldymo laikotarpiu paskelbtas teisės aktas, kurio buvo užpildomos teisės spragos.

Civilinės teisės įgyvendinimas vyksta esant galimybei savo veiksmais apsginti pažeistas teises. Subijektinė teisė reikalauja, kad įstatymo įpareigotas asmuo elgtusi atitinkamai. Pirmasis subjektinių teisių įgyvendinimo būdas buvo savigina. Dvylikos lentelių įstatymas draudė nuodoti fizinę prievartą kito asmens atžvilgiu. Pagal romėnus subjektiniu teisių gynybai reikėjo pažeidimo fakto. Asmens subijektinės teisės buvo ginamos ieškiniu. Formuliarinio proceso metu Pretorius įvedė šalia įstatymo ieškininio geros valios ieškinį.

Asmeninis ieškinys ( jame vyko ginčas dėl asmens veiksmų. Teikiant ieškinį reikėjo remtis įstatymu arba sutartimi

Pati seniausia civilinio proceso forma numatė šalių ginčą spresti rementis įstatymo žodžiais. Šis procesas turėjo kelius etapus:

Pirmasis etapas prasidėdavo lažybomis ir jeigų šalys nepageidaudavo toliau ginčas nevykdavo. Tačiau šalims prieštaraujant, ginčą spresdavo teisėjas.

Penktosios , paskutinio etapo metu, ginąo dalyviai bylinčjimasi tęsdavo išsirinkdami teisėją. Tokiu atvėjų jų dalivavimas buvo privalomas.

Formuliarinis procesas keitė ir darė įtaką senajam Civiliniam procesui. Pretorius išklauses šalis ir įvertines jų reikalavimus teisiškai perkeldavo šalių ginčą į specialų raštą, kuris vadinosi – formule. Formuleje – buvo nurodytos aplinkybės ir faktai, o taip pat siūloma teisėjui pasitvirtinus šiems įrodymams išpręsti ginčą pagal esamas aplinkybes. Furmule buvo iš dviejų dalių, kurios vieną kitą papildė.

Norint bylinėtis formuliarineme procese reikėjo gauti formulę pagal kuria buvo nagrinėjamas ginčas. Pretorius turėjo teisę atsisakyti duoti formulę. Kiek vėliau iš formulių gimė ir Pretoriaus ieškiniai. Šiame procese šalių dalivavimas buvo privalomas. Sprendimas buvo skelbiamas be motyvų, tik rezoliucinė dalis. Asmuo nesutikdamas su sprendimu galėjo prašyti sustabdyti išieškojimą ir skirti kitą teisėją ir tokiu atvėju ginčas buvo nagrinėjamas pakartotinai.

  • Teisė Konspektai
  • 2014 m.
  • 18 puslapių (5995 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Romėnų teisės konspektas (2)
    10 - 3 balsai (-ų)
Romėnų teisės konspektas (2). (2014 m. Gegužės 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/romenu-teises-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:44