Romėnų teisės konspektas


Romėnų teisės konspektai. Romenu teise konspektas. Romos teises kodeksas. Romėnų teisė konspektai. Pretorinės gynybos priemonę formuliariniame procese. Romenu konspektas. Teisiniai papročiai. Romenu paprotine teise,. Konspektai romenu. Pagal ką senovės romoje buvo galima atskirti vergą nuo laisvo žmogaus.

Teisės konspektas. Romėnų teisės šaltiniai. Civilinų teisių įgyvendinimas ir gynimas. Ieškinio sąvoka ir rūšys. Civilinis (legisakcioninis) procesas. Formuliarinis procesas. Ypatingosios pretorinės gynybos priemonės. Ekstraordinarinis procesas. Procesinis atstovavimas. Terminai, ieškinio senatis. Romėnų teisės subjektai. Status libertatis. Status civitatis. Status familiae. Status controversiae. Capitis deminutio. Veiksnumas. Juridiniai asmenys. Daiktų samprata. Daiktinės teisės ir jų rūšys.


Archainiu ir ikiklasikiniu laikotarpiu visą romėnų teisę sudarė nerašyta teisė – teisiniai papročiai. Apie i a. Plečiantis romos valstybei ir sudėtingėjant visuomeniniams santykiams paprotinio reguliavimo neužtenka ir papročiai vietą užleidžia rašytinei teisei. Bet rašytiniai įstatymai nepanaikina teisinių papročių, kurie toliau taikomi visuomeninio reguliavimo sritims. Teisė įgyja naują vaidmenį. Jo pagalba iš teisės sistemos pašalinamos ir pakeičiamos aiškiai pasenusios civilinės ir kviritinės teisės normos. Toks procesas vadinasi desuetudo. Kadangi nerašytoji teisė sudarė galimybes piktnaudžiauti ją taikantiems pareigūnams, romoje paprotinė teisė kodifikuota. Ši kodifikacija – xii lentelių įstatymas (lex duodecem tabularum, 450-449 m. Pr. Kr. ).

Poklasikinėje teisėje (dominato laikotarpiu), kai didžiausia reikšmė iš visų teisės šaltinių buvo skiriama imperatorių konstitucijoms, teisinio papročio galia dar susilpnėjo – justiniano kodekse nurodoma, kad negalioja tokie teisiniai papročiai, kurie prieštarauja įstatymams.

Tai svarbiausia prielaida, leidžianti būti civilinės teisės subjektu. Laisvės statusą turėjo visi, kurie nebuvo vergai. Vergai – teisės objektai, res (daiktai). Įrodyti status libertatis pakako tik nurodyti, kad esi ne vergas. Vergas skiriasi nuo laisvo tuo, kad jis neturi šeimos, o jo šeimyninis gyvenimas (contuberium) nėra santuoka. Vergas negali turėti nuosavybės, negali būti kreditorius ar debitorius, turto palikėjas, negali kreiptis į teismą. Dėl vergo suluošinimo tik vergo šeimininkas gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Išvarytas savininko vergas (servus sine domino) galėjo būti pasisavintas bet kurio laisvo žmogaus. Jis priklausė alieni iuris. Vergas yra in dominica potestae (šeimininko valdžioje). Ankstyvuoju romos vals-tybės laikotarpiu vergas dar nebuvo visiškai laikomas daiktu, turėjo kai kurių asmens teisių, pvz. , vergo kapą religinė teisė saugojo kaip ir laisvo žmogaus. Perleidžiant vergus drausta atskirti giminaičius. Lex aquilia (iii a. Pr. Kr) vergą prilygino daiktui. Ii a. Pr. Kr. Vergai – gamybos priemonės, šeimininkui priklauso vergo gyvybės ir mirties teisė.

  • Teisė Konspektai
  • 2012 m.
  • 77 puslapiai (34045 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 188 KB
  • Romėnų teisės konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Romėnų teisės konspektas. (2012 m. Vasario 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/romenu-teises-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:49