Romos gyventojų kasdienybė


Istorijos skaidrės. Romos gyventojų kasdienybė. Kaip gyveno romėnai? Insulė – senovės Romoje daugiaaukštis namas su nuomojamais kambariais arba butais. Romėnų maistas. Turtingieji Romos gyventojai. Vila – senovės Romoje turtingo romėno namas. Hadriano vilos griuvėsiai. Skurdas ir prabanga – visados greta. Termos – viešosios pirtys senovės romoje. Senovės Romos apranga. „Duonos ir žaidimų!“. Ką reiškia sąvoka vila ? Neteisingai !!!. Grįžti į klausimą. Teisingai !!!. Eiti į kitą klausimą. Kaip leisdavo dienas plebėjai ir vergai? Neteisingai !!!. Grįžti į klausimą. Teisingai !!!. Eiti į kitą klausimą. Vėrinius, grandinėles, diržus ir žiedus tuo metu nešiojo? Neteisingai !!!. Grįžti į klausimą. Teisingai !!!. Eiti į kitą klausimą. Ką reiškia sąvoka mozaika? Neteisingai !!!. Grįžti į klausimą. Teisingai !!!. Eiti į kitą klausimą. Sen. Romos labiausiai lankoma vila? Neteisingai !!!. Grįžti į klausimą. Teisingai !!!


Romos mieste privatus namas buvo didžiulė prabanga ir ne visi galėjo sau ją leisti. Didžioji dalis romėnų gyveno daugiabučiuose, vadinamuose insulėmis. Žemutiniuose aukštuose įsikūrė parduotuvės ir smuklės, o viršutiniuose esantys butai nuomoti. Butai buvo maži ir neturėjo daugelio patogumų: židinio, vandentiekio, įstiklintų langų.

Vargingieji romėnai pusryčiams valgydavo įvairias košes pagardintas alyvomis, ropėmis ir t.t., stalo gėrimas buvo vanduo, o desertui patiekdavo vaisių ir medaus. Labiau pasiturintys mėgavosi jautienos ar kiaulienos patiekalais, žuvimis. Turtingieji Romos gyventojai turėdavo nuosavas virtuves ir tarnaites kurios gamindavo maistą. Virtuvės šeimininkės tenkindavo įvairiausius norus – nuo žvierienos troškinio iki gandro kepsnio.

Vila – senovės Romoje turtingo romėno namas.Atriumas – senovės Romoje svarbiausia namo patalpa, pro kurios stogą į vidų pateko šviesa bei vanduo.Mozaika – paveikslas, ornamentas sudarytas iš stiklo, marmuro gabaliukų ar kitų medžiagų.

Turtingieji ypač mėgo puotas, teatrą, stebėti varžybas ir lepintis termose. Plebėjai ir vergai dienas leido dirbdami. Daugelis plebėjų vertėsi amatais ir prekyba, tačiau nemažai jų skurdo. Gresiantis badas vertė kreiptis į patricijus. Tapęs plebėjo globėju, paricijus rėmė jį pinigais, skyrė žemės, užtarė teismuose. Toks plebėjas vadintas patronu, o globojamieji – klientais. Taip varguoliai tapo priklausomi nuo patricijų malonės.

  • Istorija Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (566 žodžiai)
  • Istorijos skaidrės
  • MS PowerPoint 2180 KB
  • Romos gyventojų kasdienybė
    10 - 10 balsai (-ų)
Romos gyventojų kasdienybė. (2015 m. Gegužės 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/romos-gyventoju-kasdienybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:26