Ropliai


Vandens ar sausumos stuburinis roplys. Ropliai skaidres. Kaip ropliai prisitaike taupyti vandeni. Didžiulis vandens roplys. Ropliai referatas. Vandens ir sausumos stuburinis roplys. Skaidres apie roplius. Vandens+ar+sausumos+stuburinis+roplys. Vandens ar sausumos roplys. Vandens ir sausumos roplys.

Biologijos referatas. Įžanga. Išnykę ropliai. Sausumos ropliai. Vandenų ropliai. Skraidantys ropliai. Didžiųjų roplių išnykimas. Paprastasis žaltys. Balinis vėžlys. Roplių oda. Virškinimo organai. Gluodenas. Gyvavedis driežai. Paprastoji angis. Lygiažvynis žaltys.


Ropliai - pirmieji tikrieji sausumos stuburiniai (amniota), geriau prisitaikę gyventi sausumoje negu varliagyviai. Oda sausa, beveik neturinti liaukų, padengta raginiais žvynais ar skydeliais. Krokodilų, vėžlių ir kai kurių driežų raginiai dariniai sutvirtinti po jais esančiomis kaulinėmis plokštelėmis. Dabartinių roplių fauną sudaro poklasiai, būriai, 51 šeima, apie 7000 rūšių. Lietuvoje gyvena bmaždaug prieš 300 milijonų metų visos sausumos vietos, tinkamos gyventi varliagyviams, jų pakankamai buvo apgyvendintos. Tačiau buvo ir kitų sausumos vietų, ne taip drėgnų. Jose galėjo gyventi tik varliagyvių palikuonys-ropliai. Bet kol išnyko vandeninės lervos, atsirado sausa oda, pasidarė sudėtingesni plaučiai ir kitais atžvilgiais pasikeitė organizmas, praslinko apie 70 milijonų metų. Taigi ropliai atsirado maždaug prieš 250 milijonų metų.

Sausos žemės vietos, kuriose apsigyveno ropliai, buvo erdvios ir įvairios. Prisitaikant prie jų, išsivystė įvairūs roplių bruožai. Vėliau ropliai apsigyveno ir vandenyje, atsirado taip pat skraidančiųjų driežų.

Įsigalėjus ropliams ėmė nykti senoviniai varliagyviai. Atėjo roplių viešpkasinėjant kartais buvo randama didžiulių gyvūnų kaulų. Paaiškėjo, kad dauguma jų priklausė ropliams, vadinamiesiems dinozaurams, o tai reiškia baisieji driežai. Kai kurie dinozaurai svėrė 40-50 tonų ir buvo 26 metrų ilgio. Šie gigantai mito augalais, bet dalis dinozaurų tapo plėšrūnais. Todėl kiti dinozaurai įgijo tam tikras išaugas dyglius, ragus ir kitas apsisaugojimo priemones. Bet buvo ir mažų katės dydžio dinozaurų.

Gausi roplių grupė buvo pavadinta žvėriadančių grupe, nes jie pirmieji turėjo priekinius, iltinius ir krūminius dantis. Skirtingai negu dabartinių roplių, žvėriadančių kojos buvo nukreiptos ne į šalis, o augo po liemeniieškodami maisto(žuvų ir galvakojų minkštakūnių), dalis roplių persikkėlė gyventi į vandenį. Pamažu pakito jų išorinė sandarac, be kita ko, galūnės virto plaukmenimis, o kūnas savo forma ėmė panašėti į žuvų. Todėl jie buvo pavadinti- ichtiozaurais, o tai reiškia žuvadriežiai. Tai buvo nuolatinai atviros jūros gyventojai. Nor sir grįžo atgal į vandenį, bet nei vandenių lervų nei žiaunų jie nebeįgijo. Tai pavyzdys, kad visiškai išnykęs požymis, toliau besivystant gyvūnams, jau nebegali atsirassraidantys driežai tarp pailgėjusių priekinių galūnių pirštų ir liemens turjo odinę plėvę. Jie buvo įvairaus dydžio nuo žvirblio didumo iki gigantų, kurie per išskleistus sparnus turėjo 10 metrų.

Ropliai. (2011 m. Liepos 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/ropliai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:13