Rozacijos paveikta oda


Medicinos kursinis darbas.

Įvadas. Kosmetinių procedūrų poveikio rožinės pažeistai odai teorinė analizė. Odos sandaros apžvalga. Odos sandara. Rozacijos poveikis odai. Rožinės priežastys. Klasifikacija, požymiai ir pasekmės sveikatai. Rožinės stadijos. Trumpa apžvalga kitų rozacijos ligos formų. Rozacijos gydymas. Kosmetinių priemonių pasirinkimas rožinės odos priežiūrai. Kosmetinių priemonių klasifikavimas. AHA rūgštys, jų poveikis rozacijos paveiktai odai. Vitamino C poveikis rozacijos paveiktai odai. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Odą galima vadinti kaip vieną svarbiausių organų, kuris atlieka ne tik gyvybiškai svarbias funkcijas, bet ir turi įtakos psichologinei bei emocinei būklei. Sveika ir graži oda - prisideda prie asmens išorinio patrauklumo. Dauguma žmonių, sergančių dermatologinėmis ligomis, jaučia didelį emocinį stresą. Odos ligos gali neigiamai paveikti profesinius ir socialinius santykius. Viena dažniausiai pasitaikančių ligų ir turinčių didelį psichologinį poveikį yra rožinė. Rožinė (lotyniškai rosacea) yra progresuojanti odos liga, pasireiškianti dažnu veido, ypač skruostų, nosies paraudimu. Daugelis sergančiųjų ilgai kenčia nuo veido odos paraudimo, kuris gali atsirasti dėl kasdieną lydinčių veiksnių: karšto maisto, šilumos ir šalčio, streso. Jos požymiai gali būti painiojami su piktnaudžiavimo alkoholiu požymiais. Stojiljkovic D. ir kt. (2006) nurodo, jog nemažai pacientų kreipiasi į dermatologą ne dėl atsiradusio smulkaus bėrimo, kuris būdingas rožinei, bet dėl retkarčiais atsirandančio paraudimo, kuris verčia pasijausti nepatogiai, ypač darbe, viešojoje vietoje. Dažnai asmuo susiduria su įtariais žvilgsniais ir klausimais, ar jis ne alkoholikas. Statistiniai tyrimai rodo, jog liga plačiai paplitusi: ja skundžiasi daugiau nei 16 milijonų žmonių Amerikoje, tačiau didžiausias jos paplitimas pastebimas šiaurės Europoje (Aimee M.Two ir kt., 2014). Rožine serga 5-7 proc. suaugusiųjų. Dažniausiai suserga 35-45 metų asmenys, tačiau liga gali pasireikšti ir jaunesnių nei 20 metų žmonių tarpe. Moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai, joms klinikinė eiga yra sunkesnė ir progresuoja sparčiau (Mažutytė L., Rakauskaitė J., Petkevičius A., 2012). Rožinė, nors ir nepagydoma odos liga, tačiau šiuolaikinės kosmetologinės ir dermatologinės priemonės gali pašalinti tam tikrus simptomus ir reguliuoti ligos progresavimą. Gydytojas dermatologas sergančiajam gali pasiūlyti gydymą, o kosmetologas, grožio terapijos specialistas, teikia profesionalias konsultacijas, atitinkančias jo kompetenciją, apie ligos eigą, simptomus, parenka veido priežiūros procedūras, galinčias kontroliuoti ligos progresavimą, aptaria su klientu, kokias tinkamiausias kasdienės veido odos priežiūros priemones jam derėtų rinktis. Taip pat aptaria būdus, kaip dekoratyvinės kosmetikos pagalba maskuoti rožinės simptomus, kad jie būtų beveik nepastebimi, bei gerinti estetinę odos išvaizdą. Tai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir sumažina emocinį stresą, kurį sukelia ligos simptomai. Kosmetologas, grožio terapijos specialistas, įvertina odos būklę ir esant būtinybei nusiunčia pas gydytoją dermatologą. Taigi, grožio terapeuto ir gydytojo darbas yra glaudžiai susijęs. Po taikyto gydymo ciklo, grožio terapeutas gali konsultuoti sergantį ir padėti išvengti ligos progresavimo, paūmėjimo. Dabar kosmetologija yra laikoma viena iš medicinos sričių, ji plačiai naudoja mokslinius pasiekimus: biochemijos, fiziologijos, plastinės chirurgijos, dermatologijos srityse (Beloglavkienė U., 2013). Ši tema šiandien aktuali. Rožinė, lyginant su kitomis dermatologinėmis ligomis, yra viena dažniau pasitaikančių ligų Lietuvoje, o pasaulyje ja serga apie 6 procentus visos populiacijos. Lietuvoje nėra straipsnio, kuris charakterizuotų kosmetologo pagalbą esant rožinei. Liga nepagydoma, bet sparčiai tobulėjant medicinos mokslams, galima kontroliuoti jos progresavimą. Kursiniame darbe pateikiama medžiaga, remiantis naujausiais moksliniais straipsniais, literatūra ir tyrimais.

Darbo tikslas: išanalizuoti kosmetinių priemonių poveikį rožinės paveiktai odai teoriniu aspektu

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti faktorius, skatinančius atsirasti rožinei (veido raudoniui).

Apibūdinti rožinės poveikį odai.

Pateikti kosmetines priemones tinkančias rožinės paveiktos odos korekcijai.

Moters sveikatos ir grožio enciklopedija (2009), aprašo, kad oda (lot. cutis) – tai tiek žmogaus, tiek gyvūnų kūno paviršiaus dangalas, kuris su specializuotais dariniais – nagais, plaukais ir odos liaukomis – sudaro bendrąją kūno dangą. Ji elastinga ir tampri todėl padeda apsaugoti kūną. Žmogaus odos storis yra 1,5 mm. Visas žmogaus odos paviršiaus plotas yra 1,6 m². Kai kuriose vietose (lytinių organų ar vokų) oda yra plonesnė – 0,5 mm, o kitose storesnė (padų) – apie 3 mm. Tačiau vaikų oda yra kur kas elastingesnė, nes joje daug elastinių skaidulų. Ilgainiui jų kiekis sumažėja – oda pradeda raukšlėtis.

Rozacijos paveikta oda. (2016 m. Balandžio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/rozacijos-paveikta-oda.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:45