Rugsčiųjų lietų poveikis


Aplinkos referatas. Rūgštūs lietūs. Jų įtaka aplinkai. Rūgštaus lietaus susidarymas. Rūgščių patekimas į lietaus vandenį. Istorija ir tendencijos. Rūgštaus lietaus poveikis statiniams. Rūgščių lietų poveikis statybiniam akmeniui. Rūgščių lietų paveikti architektūriniai statiniai. Išvados.


Atliktų tyrimų rezultatai gana panašūs - atitinkamai 0,014; 0,014 ir 0,016 mm/metus. Esant metiniam kritulių kiekiui 80 - 100 cm paviršiaus irimo greitis siekia 0,02 - 0,04 mm/metus. Ypač didelis masės praradimas būdingas naujiems kalkakmenio pavyzdžiams, po 1 - 2 metų erozijos greitis tampa pastoviu ir siekia čia pateiktas reikšmes. Kalkakmenio paviršiaus tirpumas susijęs su H+ katijonais, įeinančiais į rūgščių lietų sudėtį, taip pat susidaro tirpstant CO2 vandenyje:

Gipsas yra tirpus vandenyje. Nors jis gali formuotis bet kur ant karbonatinio akmens paviršiaus, kur yra sieros dioksido dujos, paprastai jis vėl nuplaunamas. Gipsas pasilieka tik ant apsaugotų paviršių, kurių tiesiogiai neveikia lietus. Gipsas yra baltas, bet kristalai jungiasi su purvu ir teršalais, dėl plutelė atrodo juoda. Ilgainiui juoda pluta pūslėjasi ir atskyla, apnuogindama sutrupėjusį akmenį (Norvaišienė 2006).

Skenuojančio elektroninio mikroskopo nuotrauka. Gipso kristalai susijungę su purvu ir taršalų dalelėmis. Mastelio juosta yra 10 mikronų ilgio.

Marmuro kolonos Pirklių biržoje, Filadelfijoje pavyzdys, kad jei akmuo yra apsaugotas nuo lietaus gali patamsėti akmens paviršius.

Pastatų irimo analizė leido išaiškinti eilę įdomių ypatybių. Miestuose irimo greitis siekia (marmurui) apie 3,5mm per 100 metų, o kaime ne daugiau 0,5mm. Greičiau irsta viršutinė dalis. Statinių irimo greitis žymia dalimi susijęs su lokalinių teršalų pasiskirstymu. Matavimai rodo, kad CO2 koncentracija 2 - 3 kartus skiriasi priešingose gatvių pusėse ir 4 - 5 kartus tiriant nuo pamatų iki stogo. Štai Čikagoje jo koncentracija šaligatvio lygyje ir 30m aukštyje skiriasi 1,5 - 3 kartus daug kas priklauso nuo vėjų krypties ir atskirų sienų sudrėkimo dažnumo.

Rūgštūs lietūs pažeidžia architektūrinius statinius ir istorinius šimtmečiais išstovėjusius granito–bronzos paminklus. Pastaraisiais dešimtmečiais istoriniai statiniai ėmė irti 4 kartus greičiau. Per paskutinius 30 metų garsusis Atėnų Akropolis nukentėjo daugiau negu per 2000 prieš tai buvusių metų. Vien tik JAV kasmetinė rūgščių lietų padaryta žala būna arti 2 mlrd. dolerių. Šis reiškinys pasaulinėje praktikoje dar vadinamas baltuoju vėžiu. Dėl pagreitėjusios korozijos teko restauruoti ir istorinius monumentus, pavyzdžiui, Laisvės statula Niujorke, Tadžmahalas Agro mieste, Indijoje, Šv. Pauliaus katedra Londone.

Laisvės statula, pastatyta iš vario su plieniniais parėmimais, 1884 metais. Turėjo šviesaus vario spalvą, tačiau dėl rūgščių lietų ir natūralaus dūlėjimo įgavo žalią spalvą. Taip įvyko dėl to, kad varis reaguoja su rūgštiniu lietumi, susidaro vario sulfidas. Vario sulfidas lėtai reaguoja į vario sulfatą, kuris turi žalią spalvą, taigi dėl šios priežasties Laisvės statula pakeitė spalvą iš vario spalvos į žalią.

Tadž Mahalas dėl rūgštaus lietaus poveikio ir naftos perdirbimo gamyklos atrodo patamsėjęs arba geltonos spalvos.

Kai kurių istorinių paminklų paviršiaus erozijos greitį laikotarpiu nuo 1718 iki 1980 metų veikiant rūgštiems lietums įvertino Anglijos mokslininkai. Vidutinis greitis gautas 0,078mm/metus. Šiuo metu kai kurių akmenų paviršius gali suplonėti 3 cm per 100 metų. Toks rūgščių lietų poveikis vyksta daugelyje vietų pasaulyje.

9 pav Rūgštaus lietaus poveikis monumentui 1908 ir 1969 metais.

Dėl rūgštaus lietaus poveikio marmurinės drožybos detalės, papuošimai bei aštrios briaunos palaipsniu tapo apvalios.

  • Aplinka Referatai
  • 2014 m.
  • 21 puslapis (3297 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 1140 KB
  • Rugsčiųjų lietų poveikis
    10 - 3 balsai (-ų)
Rugsčiųjų lietų poveikis. (2014 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/rugsciuju-lietu-poveikis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:45