Rūgštinių veido procedūrų poveikis problematiškai veido odai


Kosmetologijos kursinis darbas.

Tyrimo problema . Tyrimo probleminiai klausimai . Tyrimo objektas . Šio darbo tikslas . Tyrimo metodai  . Pamatinis sluoksnis. Grūdėtasis sluoksnis. Skaidrusis sluoksnis. Raginis sluoksnis. Odos funkcijos. Jaunatviniai spuogai akne –. Spuogų kvalifikacija. Spuogų klinikinės formos Komedonai. Šalutiniai kosmetinių preparatų vartojimo reiškiniai. Toksinis veikimas. Alerginis veikimas. Fototoksinės ir fotoalerginės reakcijos –. Kosmetinio preparato įsiskverbimą į odą lemia tokie veiksniai. Pagal gydomosios substancijos įsiskverbimo į odą gylį kosmetiniai preparatai skirstomi. Cheminis pilingas atliekamas. Indikacijos rūgštiniams pilingams. Faktoriai lemiantys rūgštinių procedūrų efektyvumą. Pagrindinės rūgštys taikomos kosmetologijoje. Salicilio rūgštis. Pieno rūgštis. Glikolinė rūgštis. Azelaino rūgštis. Fitino rūgštis.


Didėjant  rūgštinių procedūrų populiarumui, vis dažniau galima išgirsti skirtingų nuomonių apie šių procedūrų veikimą, pasekmes ir rezultatus. Todėl labai svarbu žinoti kokios vis dėlto yra vyraujančios nuomonės apie šias procedūras.  Įvairių kosmetologų/grožio terapeutų, dermatologų nuomonės išsiskiria kalbant apie minėtas procedūros pasėkmes, rezultatus ir jų kilimo priežastis. Dažnas ginčas kyla, tada kai kalbama ar šią procedūras galima atlikti vasarą. Rūgščių procedūros (cheminis odos šveitimas) – tai speciali odos gydymo technika, kurios metu įvairios koncentracijos rūgštis veikia mūsų odą. Palyginus, ši procedūra taikoma dar labai neilgai, todėl apie jos poveikį, rezultatus informacijos galime rasti labai ne daug, o lietuvių kalba nebent internete esančiuose forumuose, kur savo patirtimi dalijasi moterys/vyrai šią procedūrą taikę savo veido odos gydymui kosmetologo/grožio terapeuto kabinete. Todėl norint išsiaiškinti gerąsias ir blogąsias cheminio pilingo pasėkmes veido odai, atliktas šis tyrimas. Išsiaiškinus pasėkmes galime dalintis patirtimi, kad ateityje būtų kuo mažiau nepageidaujamų veiksnių kilusių po šios procedūros taikymo.

Tyrimo problema – internete ir kituose šaltiniuose apie rūgštines procedūras ir jų pasėkmes veido odai, informacijos beveik nėra. Tačiau grožio pasaulyje galime išgirsti įvairių kalbų apie šių procedūrų pasekmes ir rezultatus. Todėl taip trūkstant realių šaltinių apie minėtus dalykus buvo atliktas šis tyrimas.

Tyrimo probleminiai klausimai – 1) Kokios rūgštinių veido procedūrų pasekmės veido odai? 2) Kokie galimi rūgštinių veido procedūrų pasekmių veiksniai? 3) Kaip dažnai pasireiškia neigiami padariniai po šios procedūros?

Tyrimo objektas – Rūgštinių veido procedūrų  pasekmės. 

Šio darbo tikslas - atskleisti rūgštinių procedūrų pasekmes veido odai, taip pat galimas pasekmes lemiančius veiksnius. Siekiant tikslo suformuluoti uždaviniai: 1) Išsiaiškinti ar atlikus rūgštinę veido procedūrą dažnai pasitaiko neigiamas poveikis veido odai. 2) Sužinoti kokie galimi veiksniai dėl kurių gali atsirasti šalutinis poveikis atlikus rūgštinę veido procedūrą.  3) Apibrėžti koks dažniausiai pasitaiko šalutinis poveikis atlikus rūgštinę veido procedūrą. 

Tyrimo metodai:  apklausa raštu, statistinė duomenų analizė.   ​

Silvita Vasiliauskienė (2004) Epidermis – paviršinis sluoksnis jo storis įvairiose odos dalyse skirtingas: delnuose ir paduose jis daug storesnis, o aplink akis storiausias. Su tikrąjaoda jis jungiasi ne plokštuma, o kauburiukais, nes toks yra dermos paviršius. O epidermis jį atkartoja. Toks epidermio susijungimas su derma yra gana tvirtas, be to, jis odą saugo nuo mechaninio poveikio. Epidermį sudaro 5 sluoksniai:

Pamatinis sluoksnis (bazinis) epidermyje yra pats aktyviausias ir kosmetine prasme svarbiausias. Jame vyksta visi svarbiausi epidermio procesai: naujų ląstelių gamyba, medžiagų sintezė ir apykaita, gynyba, jautrumas. Virš pamatinio sluoksnio esantys kiti sluoksniai tik priima jo produkciją, nebegalėdami pakeisti jos kokybės. Todėl puoselėti, saugoti, drėkinti, gydyti turėtumėme būtent šį epidermio sluoksnį. Šiame sluoksnyje ląstelės dalijasi: iš vienos motininės atsiranda dvi dukterinės, kurios po kelių savaičių nukeliauja į odos paviršių suragėja ir nubyra. Šitaip sveikų žmonių epidermis kas 28 dienas atsinaujina, vienas ląsteles pakeičia kitos. Taip pat šiame sluoksnyje, melanosomose susidaro melanocitai. Apšvitintos UV saulės spinduliais, jos pradeda sintetinti melaniną, kuris apsaugo nuo žalingo spinduliavimo poveikio. Melanocituose gaminasi pigmentas (melaninas), nuo kurio priklauso odos spalva: šviesi, tamsi ar beveik juoda. Ultravioletiniai spinduliai, t.y. saulės šviesa, gali turėti įtakos melanocitų aktyvumui. Jei jie gamina daugiau pigmento, oda paruduoja, įdega.

  • Kosmetologija Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3207 žodžiai)
  • Universitetas
  • Kosmetologijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 134 KB
  • Rūgštinių veido procedūrų poveikis problematiškai veido odai
    10 - 9 balsai (-ų)
Rūgštinių veido procedūrų poveikis problematiškai veido odai. (2016 m. Balandžio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/rugstiniu-veido-proceduru-poveikis-problematiskai-veido-odai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 03:56