Rūgštys ir rododendrų ligos, kenkėjai


Rododendrai auginimas. Rūgšty ių kenkėjai.

Žemės ūkio referatas.

Įvadas. Rūgštys ir bazės. Rūgščių ir bazių reakcijos. Svarbiausiųjų rūgščių savybės, gavimas. Druskos rūgštis. Sieros rūgštis. Sulfitinė rūgštis. Azoto rūgštis. Fosforo rūgštis. Anglies rūgštis. Silicio rūgštis. Rododendrai. Rododendrų (Rhododendron spp. ) ligos ir kenkėjai. Lapų dėmėtligės (Septoria spp. ). Pūslialigė (Exobasidium vaccinii). Rūdys (Pucciniastrum myrtilli). Miltligė (Microsphaera penicillata). Pumpurų ir šakelių sausligė (Ovulinia azalea). Pašaknio, šaknų puvinys (Rhizoctonia solani). Šakninė fitoftora (Phytophthora ramorum). Skydamariai (Coccoidea). Juodasis pjovėjas (Otiorhynchus sulcatus). Stiklasparnis (Synanthedon rhododendri). Minakandės (Lyonetia spp. ). Ūsočiai (Oberea spp. ). Išvados. Literatūros sąrašas.


Žmogaus aplinkoje daug kur susiduriame su rūgštimis, neišvengiamai – dirvožemis. Vieni augalai mėgstą priemolį ar smėlį, o yra ir tokių kurie mėgsta rūgščią žemę. Vienas iš jų – Rododendras. Šis augalas mėgsta lengvą, vandeniui pralaidžią rūgštoką dirvą. Todėl žemių mišinio rūgštingumas turėtų būti ne mažesnis 4,5 - 5,5 pH. Tik nedidelė dalis rododendrų gali augti mažiau rūgštingoje dirvoje. Tačiau net jei dirva jiems patinka, gali užpulti ligos ir kenkėjai.

Bazės yra junginiai, kurie vandenyje disocijuoja į hidroksido HO- anijonus ir metalo katijonus:

NaHCO3(k.) ( Na+ (v.t.) + HCO3 (v.t.)

Pavyzdys: Kas primaišo rūgščių į lietaus vandenį?

Metafosforo rūgštis (HPO3)n – polimerinė, panaši į stiklo masę, gerai tirpsta vandenyje.

Anglies rūgštis, arba karbonato (IV) rūgštis, H2CO3 yra be galo nepatvarus junginys. Vandeniniame tirpale ji praktiškai būna tik H3O+ ir HCO3 jonų pavidalo. Anglies (IV) oksido tirpimas – grįžtamoji reakcija. Kambario temperatūroje beveik visa H2CO3 (~99%) yra suskilusi į CO2 ir H2O. Oksonio jonų koncentracija anglies (IV) oksido prisotintame vandenyje yra tokia, kurios pakanka, kad lakmusas nusidažytų raudonai, bet ji yra per maža, kad metilo oranžinis nusidažytų avietine spalva.

Kaip bebūtų gaila, kaip ir visų augalų, jų neaplenkia ligos ir kenkėjai.

Rododendrų lapų dėmėtliges sukelia keletas grybų rūšių, kurių dažniausias priklauso Septoria genčiai. Dažnai lapų dėmėtligės pasireiškia tik kaip antrinė infekcija, o pirminė prastos augalo sveikatos būklės priežastis būna nepalankios augimo sąlygos. Lapų dėmėtligės ypač išplinta pavasarį užsitęsus vėsiam, drėgnam orui. Šios ligos paprastai nesukelia rimtų problemų, jei greitai ir tiksliai nustatoma bei pašalinama pagrindinė susirgimo priežastis. Cheminių augalų apsaugos produktų pagalbos dažniausiai neprireikia. Dėmėtus rododendrų lapus patartina surinkti ir sunaikinti – tai sustabdys tolesnį sporų plitimą. Septoria azaleae iš pradžių ant augalų sukelia geltonas dėmes, jos palaipsniui tampa rausvai rudos su purpuriniu apvadu. Daugelis naujesnių rododendrų veislių yra atsparios lapų dėmėtligėms.

Šios ligos sukėlėjas pažeidžia visų rododendrų rūšių ūglius. Užkrėsti ūgliai išsipučia, susigarbanoja, pažeistoje vietoje susiformuoja netaisyklingos formos, šviesiai rausvos spalvos išauga, kuri, kai sporos subręsta tampa balta. Ligos plitimas gali būti kontroliuojamas surenkant ir sunaikinat susidariusias išaugas. Cheminė augalų apsauga netaikoma. Daugelis naujesnių rododendrų veislių yra pūslialigei atsparios.

Šis grybas pažeidžia daugelį erikinių šeimos augalų, tarp jų ir rododendrus, mėlynes, vaivorus ir kt. Mažos pustulės matomos apatinėje lapų pusėje. Joms praplyšus išbyra ryškiai geltonos arba rusvos spalvos sporos, kurios patekusios ant sveikų augalų, juos užkrečia. Šio grybo tarpinis augalas šeimininkas yra rytinė cūga, ir dalis patogeno gyvenimo ciklo praeina ant jos spyglių. Šis grybo vystymosi etapas nėra būtinas tam, kad patogenas galėtų užkrėsti erikinių šeimos augalus, nes jis puikiausiai gali peržiemoti ir ant šių augalų. Ligos kontrolei dažniausiai cheminė apsauga nėra būtina. Daugelis naujesnių veislių rūdims yra mažiau jautrios.

Šios infekcijos simptomai pasireiškia tuomet, kai užsilaiko drėgni, bet gana šilti orai. Rododendrų lapai atrodo taip, lyg jų paviršius būtų apibarstytas balkšvomis dulkėmis. Nors rododendrai šiai ligai yra jautrūs, yra išvesta ir atsparių miltligei veislių. Miltligė labiau išplinta ten, kur yra prasta oro cirkuliacija tarp augalų. Todėl viena iš svarbiausių profilaktinių priemonių – optimalus auginamų augalų tankumas. Cheminės kontrolės priemonės šiuo atveju naudojamos retai.

Pirmasis šios ligos požymis yra mažesnių nei normalūs žiedpumpurių susiformavimas. Netrukus tokie žiedpumpuriai, kartais su visa šakele, paruduoja ir sudžiūsta. Ant tokių pumpurų galima rasti grybo konidijų, kurios atrodo lyg mažyčiai miniatiūrinėmis galvutėmis smeigtukai, susmeigti į nunykusi pumpurą. Patikimiausia apsaugos priemonė šiuo atveju yra užkrėstų augalų dalių šalinimas ir sukompostavimas.

  • Žemės ūkis Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (3808 žodžiai)
  • Žemės ūkio referatai
  • Microsoft Word 3400 KB
  • Rūgštys ir rododendrų ligos, kenkėjai
    10 - 7 balsai (-ų)
Rūgštys ir rododendrų ligos, kenkėjai. (2016 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/rugstys-ir-rododendru-ligos-kenkejai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:45