Rūkymo paplitimas tarp 7 – 12 klasių moksleivių


Sociologijos tyrimas. Įvadas. Rūkymo paplitimas. Rūkymo paplitimas jaunimo, moksleivių tarpe. Rūkymo paplitimo socialinės priežastys, tendencijos ir pasekmės. Rūkymo paplitimo socialinės priežastys. Rūkymo paplitimo tendencijos. Rūkymo paplitimo pasekmės. Rūkymo paplitimo problemų sprendimo alternatyvos. Rūkymo paplitimo tarp 7-12 lasių moksleivių vilniaus martyno mažvydo vidurinėje mokykloje empirinis tyrimas. Išvados. Literatūros sarašas. Priedai.


Visais laikais visame pasaulyje visuomenę kankindavo begalės problemų. Karai, ligos ir gamtos stichijos nusinešdavo daugybę gyvybių, tačiau tai ne visiems sutrukdė toliau gyvuoti, klestėti ir skleisti naujoves. Viena iš pažiūros nekalčiausia, bet tikriausiai pati pavojingiausia iš jų – tabako vartojimas, kuri diena iš dienos vis giliau skverbėsi į žmogaus kasdienybę. Ir kai 1492 spalio 12d. žinomiausias pasaulio atradėjas Kristoforas Kolumbas netyčia savo kelionės metu atrado naują kontinentą, Ameriką, tuo pačiu metu buvo atrastas ir tabakas, kuris vėliau prasiskverbė į visas pasaulio šalis ir tapo vienu didžiausiu žmonijos priešu, gyvuojančiu iki šių dienų.

Tabako rūkymas – yra vienas svarbiausių žmogaus elgsenos veiksnių, didinančių mirtinų ligų riziką, mažinančių gyvenimo trukmę ir gimstamumą, kuris, sulig kiekviena karta skaudžiai atsiliepia mūsų visuomenei. Kadangi nemažą dalį rūkalių sudaro jauni žmonės, kurie pradeda rūkyti dar nesulaukę pilnametystės, todėl mes atlikome tyrimą Vilniaus Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje tarp 7-12 klasių moksleivių, tam, kad sužinotume kaip plačiai tai yra paplitę.

Darbo tikslas - išanalizuoti rūkymo paplitimą tarp 7-12 klasių moksleivių Vilniaus Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje.

Darbo uždaviniai:

2. Išsiaiškinti rūkymo paplitimo socialines priežastis, tendencijas ir pasekmes;

3. Prieiti racionalias išvadas ir apsvarstyti galimas moksleivių rūkymo paplitimo problemų sprendimo alternatyvas;

4. Atlikti rūkymo paplitimo, tarp 7-12 klasių moksleivių Vilniaus Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje, empirinį tyrimą.

Lyginant su ankstesniais laikais, žalingas tabako vartojimas dabar yra ypač paplitęs ir žymiai pavojingesnis, nes šiandien galimybę jį vartoti turi kiekvienas, nepriklausomai nuo vartotojo amžiaus. Nors gatvėse dažnai afišuojamos reklamos prieš rūkymą ir daugelyje šalių bandoma atitolinti rūkalius nuo šio žalingo įpročio, keliant tabako gaminių kainas, atsirandant medicininiams preparatams ar sveikatos nežalojantiems pakaitalams, naikinat komercines reklamas, skatinančias rūkymą ar tiesiog draudžiant rūkyti viešose vietose, tačiau retas į tai atkreipia dėmesį. Kai anksčiau gatvėse ,,mirgėdavo“ reklamos skatinančios tabako vartojimą ir pirkimą, dabar jos keičiamos antitabakinėmis socialinėmis reklamomis. Nuolat keliami tabako gaminių akcizai , tiesiog skurdina žmones, o ne mažina rūkančiųjų skaičių. Taip pat atsiradę medicininei preparatai, tokie kaip: pleistrai, nikotininės kramtomosios gumos ir kiti medikamentai yra tik dar vienas nesėkmingas bandymas priversti rūkalius mesti rūkyti, juos tiesiogiai „apiplėšiant“. Turbūt vienas iš nedaugelio labiausiai nusisekusių būdų, o gal net vienintelis, padėjęs nerūkančiajai visuomenės daliai išvengti rūkalų tvaiko , tai pagal Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymą išleisti draudžiamieji nuostatai:

Visi šių dienų bandymai sumažinti tabako vartojimą nepasiteisino. Visuomenėje rūkančiųjų žmonių skaičius vis auga ir didėja. Rūkoriai rūko visiškai nesijaudindami, jog kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Remiantis 2010 m. lapkričio 26d. dienraščiu „15 min“ pasyvus rūkymas kasmet nusineša 600 tūkst. gyvybių, iš jų trečdalis (165 tūkst.) vaikų, o ką jau kalbėti apie aktyviai rūkančius žmones, jų miršta apie 10 mln. Taigi akivaizdu, jog rūkančiųjų ratas sparčiai plečiasi ir labai sunku rasti priemonę tam sustabdyti.

Kaip jau yra žinoma, rūkymas yra viena aktualiausia šių dienų problema , paplitusi visoje visuomenėje ir kaip bebūtų gaila didžiąją rūkančiųjų visuomenės dalį sudaro jaunimas, moksleiviai. Kaip visuomenė yra nepajėgi pristabdyti rūkymo plitimą, taip ji nepajėgi užkirsti kelią rūkyti jauniems žmonės, nepilnamečiams. Nors Lietuvoje , kaip ir kitose šalyse, yra taip pat draudžiama tabako gaminių reklama, draudžiama juos parduoti nepilnamečiams iki 18 metų (pagal ES teisės reikalavimus, tabako gaminiai ženklinami įspėjimais apie jų žalą sveikatai), tačiau retas šių dalykų paiso.

Einant pro bet kurią mokymo įstaigą, dažno akį patraukia gausus rūkančių moksleivių būrys, kuris kasdien vis didėja. Tačiau, kad ir kokias pastangas dėtų mokyklų administracijos, norėdamos praretinti rūkančiųjų gretas, drausdamos pertraukos metu moksleiviams išeiti rūkyti, šie be jokių pastangų randa būdų kaip ištrūkti iš mokyklos, tam, kad patenkintų poreikį gauti nikotino dozę. Toks rūkančiųjų moksleivių elgesys rodo netinkamą pavyzdį jaunesnėms kartoms, taip skatindami ateityje rūkyti ir jas. Kaip yra žinoma mokykloje didžioji dauguma moksleivių dar yra nepilnamečiai, taigi kyla klausimas: iš kur jie gauna tabako gaminių?

  • Sociologija Tyrimai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (3718 žodžių)
  • Kolegija
  • Sociologijos tyrimai
  • Microsoft Word 75 KB
  • Rūkymo paplitimas tarp 7 – 12 klasių moksleivių
    10 - 6 balsai (-ų)
Rūkymo paplitimas tarp 7 – 12 klasių moksleivių. (2015 m. Lapkričio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/rukymo-paplitimas-tarp-7-12-klasiu-moksleiviu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:50