Rūmų dvaro absoliutizmas Švedijoje XVII a.


Istorijos referatas. Rūmų- dvaro absoliutizmas Švedijoje XVII a. Įvadas. Rūmų- dvaro absoliutizmo politikos užuomazgos Švedijoje. Rūmų- dvaro absoliutizmo politika Švedijoje ir padarytos reformos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Švedijoje, kaip ir Danijoje- Norvegijoje absoliutizmas buvo įvestas po pralaimėto karo. Abiejose šalyse absoliutizmo atsiradimą sąlygojo tai, kad per karo peripetijas sustiprėjo karaliaus reputacija, ir jis įsidrąsino žemutiniuose sluoksniuose susikaupusį nepasitenkinimą panaudoti prieš bajoriją. Bet 1679 metais padėtis Švedijoje buvo ne tokia katastrofiška kaip Danijoje 1660 metais, ir konstituciniai pakeitimai buvo daromi pamažu. Danijoje aštriausia problema buvo milžiniškas finansų deficitas, atsiradęs visų pirma dėl karo išlaidų. Tačiau Švedijoje šie reikalai buvo prieinamesni. Tai buvo didžioji redukcija ,arba žemių grąžinimas sostui. Pradėtas Karolio X 1655 metais, jis iš esmės buvo sustabdytas žymiausių didikų, kurie įsivyravo taryboje regentystės laikotarpiu ir prasidėjus naujam karui. 1680 metais Rikstage karalius susijungė su žemesniais luomais i smulkiais bajorais tam, kad sutriuškintų didžiąsias tarybos šeimas, paliepęs griežtai ištirti netvarkingą administravimą regentystės laikotarpiu ir prasidėjus naujam karui.

XVII a. rūmų- dvaro absoliutizmas Švedijoje, darbe analizuoja pasitelkus naratyvinį ir analitinį darbo metodus, šie darbo metodai padėjo atskleisti absoliutizmo eigą Švedijoje, bei aptarti įgyvendintas apšviestojo absoliutizmo politikos pagrindines reformas.

Skandinavijos ekonomikos istorikai pabrėžė, pokyčius mokesčiuose ir administracijoje, XVII a. Šiaurės žemės sąmoningai buvo perkeliamos iš centrinės institucijos, į kurią pajamos ateidavo iš karūnos žemės (domeno),į tą kurios pagrindinės pajamos daugiausia atėjo iš įprasto apmokestinimo „valstybės mokesčių“. Šie du būdai, lengvai pakeitė XVII a. Švedijos politiką, socialinę padėtį bei ekonomiką ir tai valstybėje greitai prisitaikė. Nepriklausomai, kad Švedija atsilikimo nuo užsienio politikos formavimosi motyvų, yra aišku, kad daug politinių pasikeitimų kilo dėl poreikio veiksmingai sutelkti išteklius siekiant vykdyti užsienio ir valstybės saugumo politiką. Šių dviejų metodų populiarumas, kurias pabrėžia galingos asmenybės, pvz., veiksmų ir asmenybių istorijoje monarchai patys, Skandinavijoje, nekvestionuoja teiginio, kad mes iš tiesų galime skelbti „absoliutizmą“ užėmė tvirtą vietą šių dviejų šiaurės karalysčių istorijoje XVII a. II pusėje.

Absoliutizmo įsigalėjimas gali būti nurodomas ir datomis, 1660 Danijoje; 1680 Švedijoje; žinoma, datos aiškiai nustatyti neįmanoma kaip ir absoliučios monarchijos pasekėjų, kuri tradiciškai tampa absoliuti monarchija, būtent Prancūzijos ir Brandenburgo- Prūsijos modeliu. Karališkosios aukštybės steigimasis, Skandinavijos karalystėse, buvo bendrai kitoks nuo daugiau žinomų „absoliutinių“ valstybių, kaip Prancūzija, kur absoliutizmo politiką vykdė Liudvikas XIV, ir nors esama kai kurių panašumų su Danijos ir Švedijos absoliutizmu, bet vargu ar Skandinavijoje procesas buvo toks pats.

  • Istorija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2439 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 20 KB
  • Rūmų dvaro absoliutizmas Švedijoje XVII a.
    10 - 4 balsai (-ų)
Rūmų dvaro absoliutizmas Švedijoje XVII a.. (2015 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/rumu-dvaro-absoliutizmas-svedijoje-xvii-a.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:14