Rumunijos ir Lietuvos aukštojo mokslo lyginamoji analizė


Pedagogikos kursinis darbas. Įvadas. Rumunijos ir Lietuvos Aukštasis mokslas. Aukštojo mokslo raida. Aukštojo mokslo studijos. Išvados. Literatūros sąrašas. Aukštųjų mokyklų tipai. Rumunijos ir Lietuvos besimokančiųjų skaičius. Aukštojo mokslo studijų ypatumai. Aukštųjų mokyklų dėstytojai.


Taigi, šiuolaikinė visuomenė laukia žmogaus sugebančio bendradarbiauti, komunikabilaus, lankstaus, nebijančio rizikos, mokančio analizuoti, vertinti, spręsti, žengti į priekį kartu su kitais jaunuoliais. Švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį, formuodamas individą, kuris gali tapti svarbiu ir naudingu visuomenės nariu.

Didelę reikšmę švietime vaidina ir aukštasis mokslas, kuris orientuotas į jaunus žmones, savo protu ir kūrybiniais darbais keliančius mūsų šalies pažangą. Aukštojo mokslo sistema turėtų būti veiksminga ir kokybiška. Todėl pastoviai ji turi būti analizuojama, lyginama su kitų šalių švietimo sistemomis, kad būtų galima prireikus ją gerinti.

Savo darbe sulyginsiu aukštojo mokslo ypatumus Rumunijoje ir Lietuvoje.

Todėl mano darbo tikslas – Palyginti Rumunijos ir Lietuvos aukštąjį mokslą.

Darbo uždaviniai:

Palyginti Lietuvos ir Rumunijos aukštojo mokslo raidą;

Palyginti Lietuvos ir Rumunijos aukštojo mokslo studijų ypatumus.

Darbo objektas:

Lietuvoje aukštasis mokslas atsirado gerokai anksčiau, nei Rumunijoje. 1579 m. Vilniuje Jėzuitų gimnazija tampa aukštąja mokykla - Academia et Universitas Vilnensis [4]. Tuo tarpu Rumunijoje pirmasis Jasų universitetas įsikuria 1860 m., Bukarešto universitetas 1864 m[3].

Tuo tarpu Rumunijoje 1931 m. buvo išleistas įsakymas dėl universitetų autonomijos, tačiau šis vystymasis buvo sustabdytas pirmuoju komunistiniu švietimo sistemos įstatymu.

Universitetų tvarka stipriai pasikeičia po II – jo pasaulinio karo. Lietuvoje, kaip ir visoje SSRS, buvo įteisintas sovietinis mokslo modelis. Rumunijoje tokiu metu buvo įvesta ideologinė Vienybės partijos kontrolė[3].

Žymūs pasikeitimai tiek Rumunijai, tiek Lietuvai prasideda apie 1990 m..

Rumunijoje, kai trys pagrindinės reformos programos 1990 m. padaro didelę įtaką šalies švietimo sistemai: priešuniversitetinė švietimo reforma(dalinai finansuota pasaulinio banko), aukštojo mokslo ir tyrimų reforma (taip pat dalinai finansuota pasaulinio banko) ir PHARE – programa specialybės ruošimo sistemai (finansuota Europos Sąjungos). Taipogi 1995 m., kai buvo išleistas pirmasis pokomunistinis įstatymas ir įvesti radikalūs pakitimai, tame tarpe ir įvesta universitetų autonomija [3].

Apžvelgus Lietuvos ir Rumunijos aukštojo mokslo raidą, matyti, kad jų vystymuisi didelę įtaką turėjo įvairūs istoriniai įvykiai. Antrojo pasaulinio karo pasekmės, kaip ir daugumą pasaulio šalių, paveikė tiek Rumuniją, tiek ir Lietuvą. Šiuo laikotarpiu minėtose šalyse švietimo sistema veikė pagal SSSR atitinkamą modelį. Lyginant abi šalis galima pastebėti, kad panašiu laikotarpiu apie 1990 metus, Lietuvos ir Rumunijos Aukštosios mokyklos atgauna autonomiją bei numato reformos kryptis.

  • Pedagogika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2077 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 44 KB
  • Rumunijos ir Lietuvos aukštojo mokslo lyginamoji analizė
    10 - 8 balsai (-ų)
Rumunijos ir Lietuvos aukštojo mokslo lyginamoji analizė. (2015 m. Gegužės 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/rumunijos-ir-lietuvos-aukstojo-mokslo-lyginamoji-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:02