Šachtinių šulinių vandens kokybės tyrimas ir vertinimas


Suliniu ko0kybes tyrimai. Suliniu valymas kaune. Vandens įvadas is sulinio. Šulinio vandens geririnimas. Geriamo vandens kokybes ivertinimas referatas. Suliniu vanduo soduose. Šulinių cheminis valymas. Šachtinių šulinių vandens kokybė lietuvoje. Sodu vandens kokybė kauno rajone. Šulinių vanduo kursinis.

Biologijos diplominis darbas. Kauno rajono x sodų bendrijos šachtinių šulinių vandens kokybės tyrimas ir vertinimas. Santrauka. Įvadas. Teorinė dalis. Vandens reikšmė žmogui. Vandens mikroflora. Vandens kokybė. Higieniniai geriamojo vandens kokybės kriterijai. Mikrobiologiniai vandens kokybės rodikliai. Cheminiai vandens kokybės rodikliai. Vandens tarša. Požeminio vandens cheminė tarša. Geriamojo vandens poveikis sveikatai. Mikrobiologinė vandens taršos įtaka sveikatai. Cheminė vandens taršos įtaka sveikatai. Šulinio įrengimas. Šulinio valymas. Praktinė dalis. Vandens mikrobinės taršos tyrimas. Tyrimų rezultatai ir analizė. Potencialių taršos šaltinių šulinio atžvilgiu išsidėstymas. Mikrobiologinis vandens užterštumo tyrimas. Vandens cheminės taršos tyrimas. Išvados. Kompetencijos. Rekomendacijos. Literatūra.


Šiame darbe yra aptariamas geriamasis vanduo, jo fizinės, cheminės ir biologinės sąvybės bei reikšmė žmogui. Pateikiami šachtinių šulinių vandens tyrimų rezultatai, atlikti Kauno rajone, X sodų bendrijoje. Įvertinama mikrobiologinė ir fizinė jų tarša pagal Lietuvos higienos norma (HN 24:2003).

Kadangi vandenį iš šachtinių šulinių naudoja dauguma sodo bendrijos gyventojų, labai svarbu žinoti ar jis neužterštas mikroorganizmais, ar pagal chemines ir fizines savybęs atitinka geriamo vandens reikalavimus, ar nėra pavojingų žarnyno ligų sukėlėjų, nes tai ypač pavojinga naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Taršai itin jautrūs užkrečiamomis ligomis sergantys vaikai, senyvi žmonės, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, mažakraujyste.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir atlikti šachtinių šulinių vandens, mikrobinės ir fizinės- cheminės taršos tyrimų, rudenio ir pavasario sezonu , palyginamają analizę.

Darbe pateikiami dešimties atrinktų šulinių, pavasario ir žiemos sezonų, tyrimų rezultatai. Vandenyje buvo ieškoma užkrečiamų ligų sukėlėjai – indikatorinių mikroorganizmų: žarninių lazdelių (Escherichia coli), fekalinių streptokokų, koliforminių bakterijų ir žaliamėlių pseudomonų. Tirta fizinė vandens tarša nitratais.

Šachtinių šulinių vandens kokybė nėra gera. Iš tirtų dešimties šulinių, aštuoni iš jų neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo aptikta mikrobiologinė tarša. Nitratai neviršijo nustatytos normos.

Geriamajame vandenyje neturėtų būti ligas sukeliančių mikroorganizmų. Nitratai neturėtų viršyti 45mg/l ribos. Tai griežtai reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas ir higienos normos, bet ne visas mūsų vartojamas vanduo atitinka šių normų reikalavimus. Būtina kuo mažiau teršti aplinka, prižiūrėti šulinius ir reguliariai juos išsitirti, tam kad kuo mažiau būtu kenkiama žmogaus sveikatai.

Vandens kokybę, kiekviename konkrečiame taške lemia daug priežaščių: fiziniai, geologiniai, geografiniai, klimatiniai, hidrologiniai, biologiniai ir hidrogeologiniai veiksniai. Vis didesnę reikšmę įgauna antropogeninis veiksnys – išsklaidytoji ir vietinė tarša. Labai svarbu, kad žmonės suvoktų, kad mes turime unikalią galimybę naudoti požeminį vandenį. To gali pavydėti daugelis europos miestų, kurių gyventojai naudoja upių, ežerų ir kitų paviršinių vandenų vandenį, kuris yra apvalomas cheminėmis medžiagomis ir tik tada tiekiamas vartotojui.

Šachtinių šulinių vandens kokybės tyrimas ir vertinimas. (2013 m. Kovo 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/sachtiniu-suliniu-vandens-kokybes-tyrimas-ir-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:32