Šakių vaikų globos namų globotinių požiūris į savarankišką gyvenimą


Sociologijos bakalauro darbas.

Įvadas. Naudotos pagrindinės sąvokos. Vaikų globos namų ir prigimties įtaka savarankiškam globotinių gyvenimui. Šeimos samprata. Vaiko globos samprata. Vaiko globos rūšys ir formos. Vaikų globos namų vaidmuo rengiant globotinius savarankiškam gyvenimui. Namų ir gyvenimo be šeimos įtaka vaiko fiziologiniam ir psichologiniam vystymuisi. Socialinių įgūdžių reikšmė ruošiant globotinius savarankiškam gyvenimui. Socialinio darbuotojo vaidmenys ugdant globotinių savarankiškumą. Šakių vaikų globos namų globotinių požiūris į savarankišką gyvenimą, empirinis tyrimas. Tyrimo charakteristika. Tyrimo rezultatų pateikimas ir analizė. Išvados. Rekomendacijos. Literatūra. Summary. Priedai.


Už vaiko gerovę atsako šeima. Kiekvienas šeimos narys kaip asmuo yra didi vertybė. Šeimoje ir visuomenėje yra gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės. Vieno šeimos nario problema yra visos šeimos problema. Reikia rūpintis šeimos išsaugojimu ir joje augančių vaikų išsaugojimu, savarankiškumu, vieningumu, emocinio gyvenimo sveikatingumu ir pilnumu, funkcionavimo normalumu, dorovingumu ir dvasingumu. Svarbiausia šeimoje šilti tarpusavio santykiai. Anksčiau šeimos buvo linkę pasitikėti draugais, giminėmis, kaimynais, kai reikėdavo kreiptis pagalbos, negu kreiptis į valstybines ar oficialias savanoriškas institucijas. Lietuvių etnokultūroje buvo nerašytas įstatymas, kad krikštatėviai pasiima į savo šeimas globoti našlaičius ir likusius be tėvų globos vaikus ( Miškinis, 2003).

Netrūksta globotinių, pamestų, išsižadėtų, skriaudžiamų, patyrusių smurtą, socialinės rizikos šeimose augančių vaikų. Vis daugiau jų lieka našlaičiais esant gyviems tėvams, beveik puse šių vaikų patenka valstybės globai ir nors sunku su tuo susitaikyti, tačiau gana dažnai vaikų netekusių tėvų problemas tenka spręsti. Jokia institucija, kad ir kokia gera ji bebūtų, niekada vaikui neatstos jo biologinės šeimos, tikros motinos, nesukurs emocinės atmosferos, šeimyninių ryšių ir santykių, neišugdys įgūdžių, neišmokins savarankiškumo, kurie gyvybiškai svarbūs kiekvienam žmogui ( Leliūgienė, 2003).

Temos aktualumas. Vaikų globos namų globotiniai šiandieninėje visuomenėje turi išskirtinę reikšmę vien dėl to, kad jie, kaip socialinės grupės nariai, yra mažai socialiai savarankiški ir pasižymi, menkomis vertybėmis, socialinių įgūdžių stoka, sunkiai prisitaikantys visuomenėje. Jaunuoliams augantiems vaikų globos namuose išėjimas į savarankišką gyvenimą – sudėtingas, neaiškus ir negarantuotas gyvenimo etapas. Todėl tikslinga atskleisti vaikų, augančių globos namuose, požiūrį į savarankišką gyvenimą.

Hipotezė: Tikėtina, kad vaikai augdami vaikų globos namuose įgyja per mažai socialinių įgūdžių, gyventi pilnavertį, savarankišką gyvenimą.

Tikslas. Ištirti Šakių vaikų globos namų globotinių požiūrį į savarankišką gyvenimą.

Empirikai ištirti vaikų globos namų globotinių požiūrį į savarankišką gyvenimą Šakių miesto vaikų globos namuose.

Globotinių, augančių Šakių globos namuose, požiūris į savarankišką gyvenimą.

Koks vaikų globos namų, globotinių, požiūris į savarankišką gyvenimą?

Vaikų globos namai – tai socialinės globos įstaiga, kurioje trumpesniam ar ilgesniam laikui apgyvendinami ir globojami likę be tėvų globos vaikai ( Valstybės žinios, 2004, Nr. 45-1492

Lietuvos Respublikos konstitucijoje ( 1992) teigiama, kad šeima yra valstybės pagrindas. Valstybė turi saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Šeima svarbiausias vaikų auklėtojas, nes ji natūraliu būdu moko mylėti ir sutarti. Tai tiek tėvų, tiek vaikų gyvenimo pilnatvės pagrindas – emocinio saugumo vieta. Vaikui, jo savimonei ir gyvenimo jausmui didelės reikšmės turi tėvai, tačiau ne kiekvienas vaikas gali augti ir vystytis savo biologinėje šeimoje, vis daugiau našlaičių, turinčių gyvus tėvus auga globos įstaigoje ( Grigas, 1988, p.25).

Daugelis mūsų savo gyvenimą pradedame gyvendami šeimoje, taigi turime tam tikrą patyrimą ir žinome, kas yra šeimos gyvenimas, nors toli gražu ne visi apie tai sąmoningai mąstome. Bet mes visi išmokstame mums skirtas gyvenimo pamokas! Mes turime savo įsivaizdavimą ir nuomonę, suformuluotą mūsų sąmoningo ir nesąmoningo patyrimo, vilčių ir svajonių, kilusių vertinant kitų žmonių privataus gyvenimo pavyzdžius bei klausant visuomeninių diskusijų, kokia turi būti gera šeima. Šeimos sąvoka suvokiama kaip pasirinkusių gyventi kartu žmonių grupė, siekianti kiekvieno jos nario poreikio patenkinimo. Šeima yra oficiali instancija, visuomenės pripažįstama per teisines normas ir įvairias nuostatas. Lietuva šiuo metu yra besikeičiančios visuomenės šalis, pereinanti iš totalitarinės sistemos į rinkos ekonomiką. Senoji socialinės apsaugos sistema yra suirusi, o naujoji vystosi labai lėtai. Daugybė žmonių nėra pasiruošę dalyvauti rinkos konkurencijoje. Asmenys ir šeimos patiria krizes. Jie išgyvena skyrybas, nedarbą, gauna mažas pajamas, pakliūva alkoholio ir narkotikų įtakon, daugėja apleistų vaikų, šeimos priskiriamos socialinės rizikos šeimų grupei ( Liobikienė, 2006, p. 48).

  • Sociologija Bakalauro darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 51 puslapis (12022 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 328 KB
  • Šakių vaikų globos namų globotinių požiūris į savarankišką gyvenimą
    10 - 2 balsai (-ų)
Šakių vaikų globos namų globotinių požiūris į savarankišką gyvenimą. (2016 m. Sausio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/sakiu-vaiku-globos-namu-globotiniu-poziuris-i-savarankiska-gyvenima.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:10