Šalies gyventojų užimtumo statistinė analizė


Statistikos savarankiškas darbas.

Įvadas. Gyventojų užimtumo samprata ir rūšys. Gyventojų užimtumo samprata. Gyventojų užimtumo kriterijai. Gyventojų klasifikavimas pagal užimtumo statusą. Šalies gyventojų užimtumo dinamikos analizė. Rodiklių vidutinių dydžių vertinimas. Pagrindiniai dinamikos eilučių rodiklių pokyčiai. Apibendrinančios reiškinio raidos intensyvumo charakteristikos. Rodiklių prognozavimas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Darbo aktualumas: susisteminus duomenis, pagal pagrindinius statistikos metodus išanalizuoti užimtumo didėjimo arba mažėjimo tendencijas ir numatyti jų pokytį per ateinančius metus.

Darbo tikslas: išsiaiškinti ir išanalizuoti kaip kito Lietuvos gyventojų užimtumas 2009-2014 metais.

Apibūdinti šalies gyventojų užimtumo sąvokas teoriniu aspektu.

Apskaičiuoti šalies gyventojų užimtumo analitinius dinaminius pokyčius nagrinėjamu laikotarpiu bei padaryti išvadas.

Vidurkis, apskaičiuotas dinaminių eilučių lygiams, vadinamas chronologiniu vidurkiu. Vidutiniam lygiui skaičiuoti pasirinktas visų užimtų šalies gyventojų skaičiaus kitimas. Vidutinį lygį lengva apskaičiuoti intervalinėje eilutėje, kurioje jis lygus paprastam aritmetiniam eilutės lygių vidurkiui, kur jie nutolę vienas nuo kito per lygius laiko tarpus:

 y = yi– yi-l (i=1,2,...,n) Čia l = 1,...,n-1

y  yi  yi 1 - grandininis;

Siekiant gauti išsamesnę apibendrinančiųjų reiškinio vystymosi intensyvumo charakteristiką yra naudojamas vidutinis augimo tempas. Vidutinis augimo tempas paprastai skaičiuojamas pagal geometrinio vidurkio formulę. Galima skaičiuoti pagal šią formulę:

Parodymų tikslumui būtina apskaičiuoti vietinio, atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo turistų skaičiaus vidutinio skaičiaus pasikeitimo (augimo ar maţėjimo) tempus, kurie lygūs:

Analizuojant dinamikos eilutes, svarbu nustatyti ne tik įvairius kitimo parametrus, bet ir žinoti bendrą kitimo kryptį, kuri leistų įvertinti reiškinio lygį ateityje. Norėdami atlikti Šalies gyventojų užimtumo dinamikos prognozę trims metams į priekį, naudosime standartine prognozės paklaidą, logoritminę trendo funkciją. Tiesinė trendo funkcija gali būti užrašyta taip:

Iš pradžių turimus duomenis surašome į lentelę, o po grafinės analizės baigsime ją (5 lentelę) pildyti.

Statistiniame darbe nagrinėta savarankiškai dirbančių asmenų, samdomųjų ir padedančių šeimos narių užimtumo skaičiaus kitimo dinamika 2009-2014 metais. Pastebėta, kad Lietuvoje daugiausiai tarp užimtų šalies gyventojų yra samdomieji darbuotojai. Kur kas mažiau savarankiškai dirbančių darbuotojų. Mažiausią užimtų gyventojų dalį sudaro padedantys šeimos nariai. Samdomųjų darbuotojų skaičius per 2009-2014 metus buvo didžiausias 2009m. ir 2014m. Savarankiškai dirbančių darbuotojų skaičius didžiausias buvo 2014m. Padedančių šeimos narių skaičius didžiausias buvo 2009m.

Pagal pateiktus duomenis buvo apskaičiuota, jog samdomų darbuotojų vidutinis lygis yra 1137,85 tūkstančiai per metus. Vidutinis savarankiškai dirbančių asmenų lygis yra 128,58 tūkstančiai per metus. Tuo tarpu vidutinis padedančių šeimos narių lygis yra 17,9 tūkstančių per metus.

Atlikus vietinio savarankiškai dirbančių asmenų, samdomųjų ir padedančių šeimos narių užimtumo skaičiaus kitimo, pastebėta, kad artimiausius trejus metus samdomųjų darbuotojų skaičius nežymiai didės. Padedančių šeimos narių skaičius palaipsniui mažės, o savarankiškai dirbančių asmenų skaičius palaipsniui didės.

Šalies gyventojų užimtumo statistinė analizė. (2016 m. Kovo 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/salies-gyventoju-uzimtumo-statistine-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:47