Šalies rizikos vertinimas: Lietuva, Singapūras, Nepalas


Finansų kursinis darbas.

Įvadas. Šalies rizikos sąvoka ir ją sąlygojantys veiksniai. Šalies rizikos vertinimas. Rizikos vertinimo agentūros „COFACE“ šalių reitingavimas pagal rizikos laipsnį. Singapūro šalies rizikos įvertinimas pagal „COFACE“. Lietuvos šalies rizikos įvertinimas pagal „Coface“. Nepalo šalies rizikos įvertinimas pagal „COFACE“. Išvados. Literatūros šaltiniai. Iliustracijų sąrašas. Priedai.


Egzistuoja nedaug kiekybinių priemonių, leidžiančių įvertinti politinę riziką. Šios rizikos matavimo metodų skirstymo įvairovė prasideda nuo klasifikavimo metodų ( politinės struktūros, etninės struktūros įvairovės, civilinių ir tarptautinių incidentų), tyrimų ir politikos ekspertų analizių.

Konkrečios šalies rizika gali būti apibūdinama vienu indeksu, kuris parodytų bendrą investavimo aplinkos arba kredito rizikos laipsnį. Be daugelio kitų rizikai įtakos turinčių veiksnių, pagrindiniai veiksniai iš jų sąlygojantys šalies riziką – ekonominiai ir politiniai.

Kalbant apie politinius veiksnius kartais skolininkė – šalis skolą atsisako dengti dėl atsiradusių politinių tarpšalinių santykių su skolintojo (banko) šalimi. Tačiau tai nėra vienintelis faktorius, kuris gąsdina skolininkus. Pavyzdžiui, pasikeitusi mokesčių sistema skolininkės šaly taip pat gali lemti didesnę riziką, kuri reikštų, jog skola gali būti negrąžinta. Dar vienas galimas atvejis yra toks, kad valstybė gali tapti skolininkės „savininke“ ir požiūris į skolas pasikeistų. Tokia situacija, kai vyriausybė uždraudžia naudoti ir konvertuoti vietos valiutą į tą, kuria buvo suteikta skola ir turi būti mokamos išmokos, taip pat galima. Visi šie galimi įvykiai sukuria tam tikrą šalies riziką, kurią bankai turi labai atidžiai ištyrinėti ir įvertinti, norint išvengti neigiamų pasekmių ir atgauti savo skolintas lėšas. Laikui bėgant vyriausybė nuolatos daro įvarius įstatymų pakeitimus, keičia savo filosofiją, todėl skolininkui reikia stebėti šalies valdymo ypatumus ir juos vertinti. Tačiau nėra lengva viską tiksliai įvertinti, nes kai kurie politiniai aspektai nėra viešai skelbiami. Kuriant šalies rizikos vertinimo modelį dažniausiai yra įtraukiami tokie kintamieji: išoriniai konfliktai, socialiniai neramumai, rinkimų ciklas, tvarkingai mokami mokesčiai, institucinis veiksmingumas, korupcija, korupcija bankų rektoriuje, įsipareigojimai.

Taip pat šalies riziką gali nulemti ir tam tikri finansiniai- ekonominiai veiksniai. Kuomet šalyje yra pakilimas, ekonomika auga, vyriausybė renka mokesčius iš gyventojų ir jai jų pakanka, kad būtų stabilus biudžetas. Tada šalis stabiliai moka savo skolas ir neturi didelių problemų. Tačiau prasidėjus pavyzdžiui recesijai, biudžetas tampa deficitinis ir surinkti mokesčiai skiriami ekonomikos veiksniams gerinti. Tuomet norint padengit senesnes skolas, vyriausybė pradeda daugiau skolintis. Norint efektyviai įvertinti šalies riziką ekonominiu požiūriu, kuriant modelius įtraukiami tokie veiksniai: pinigų stabilumas, fiskalinis balansas/ BVP, fiskalinės politikos lankstumas, viešųjų finansų skaidrumas, skolos rodiklis, netiesioginė pensija ir sveikatos priežiūros įsipareigojimai, valiutų kursai, juodoji rinka, realios palūkanų normos, tarptautinė finansinė parama, bankų kreditų valdymas, pajamingumo kreivė/ bankų turto pozicija užsienyje ir t.t.

Pati šalies rizikos vertinimo procedūra gali būti atliekama tam paskirtų banko darbuotojų. Yra išskiriami keli etapai: 1. Šalies ataskaitų paruošimas; 2. Patikrinimas sistemų, kuriomis bus vertinami ir analizuojami įvairūs faktoriai, sukeliantys riziką; 3. Galutinių rezultatų ruošimas ir vertinimo sistemos parinkimas. Visi šie minėti etapai turi būti kruopščiai įgyvendinami, kad nekiltų problemų ir netikslumų vertinant šalies riziką. Padarius klaidą nors viename etape, ji gali atsispindėti galutiniame rezultate, kuris bus netikslus. Pavyzdžiui neteisingai parengus ataskaitas net geriausi vertinimo modeliai nepadės nustatyti tikrosios šalies padėties. Pirmam etapui būdinga tai, kad nelengva atrinkti naudingą informaciją nuo nereikalingos, nes informacijos srautai apie potencialius skolininkus būna nemaži. Informacija negali būti statiška ir priskirtina tik tam tikram laiko tarpsniui, nes tokiu atveju ji būtų nenaudinga. Kuomet informacija atspindi bendras šalies tendencijas, tada ir galima daryti objektyvias išvadas. Kaip matome, sunkiausia yra įvertinti informacijos svarbą. Kiekvienas bankas šalies riziką gali vertinti savitai. Tam įtakos turi pačio banko supratimas, kas yra svarbi informacija ir kas nenaudinga. Galutiniai rezultatai gali skirtis, nes tobulo ar vieningai priimto problemos sprendimo nėra. Todėl vieni bankai šalį priskirdami prie „vidutiniškai“ rizikingų joms vis dar skolina pinigus, o pavyzdžiui labiau konservatyvus bankai jau susilaiko nuo tokių veiksmų.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (5005 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 801 KB
  • Šalies rizikos vertinimas: Lietuva, Singapūras, Nepalas
    10 - 2 balsai (-ų)
Šalies rizikos vertinimas: Lietuva, Singapūras, Nepalas. (2016 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/salies-rizikos-vertinimas-lietuva-singapuras-nepalas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:20