Salomeja Nėris Prie didelio kelio Kaltės ir atleidimo motyvas


Prie didelio kelio analize. Salomeja neris prie didelio kelio analize. Salomeja neris prie didelio kelio interpretacija. S neris prie didelio kelio analize. S. nėris prie didelio kelio analize. S.neris prie didelio kelio analize. Kaltes ir atgailos motyvai salomejos neries karo metu lyrikoje. Salomeja neris dar viskas gyva. Kaltes ir atgailos motyvai salomejos neries lyrikoje. Neris prie didelio kelio analize.

Lietuvių referatas. Eilėraštis “Vėl sniegti” priklauso brandžiajai S. Nėries lyrikai. Šis eilėraštis buvo parašytas 1942.XI.05. Tuo metu rašytoja buvo išvykusi į Maskvą, dėl to stipriai išgyveno. Eilėraštis pradedamas tarsi autorės prisiminimais apie tolimą tėvynę. Tai tarsi pokalbis su ja, kuris įvyksta jausmams susikaupus, didelio susijaudinimo, stiprių išgyvenimų metu.


Eilėraštis vėl sniegti priklauso brandžiajai s. Nėries lyrikai. Šis eilėraštis buvo parašytas. Xi.

Eilėraštis pradedamas tarsi autorės prisiminimais apie tolimą tėvynę.

Eilėraščio lyrinis aš yra pati autorė su savo prisiminimais ir išgyvenimais. Jis yra pagrindinis veikėjas. Jis taip ilgisi tėvynės, kad net tą ilgesį pavadina tėvynės ilgesio liga .

Iš konteksto žinoma, kad eilėrštis parašytas ne Lietuvoje žiemos metu. vėl svetima žiema, vėl sniegti . ir neatskris laisva kregždė . Taip norima sulyginti žiemą su karu, nes karas kaip ir žiema: šaltas, bejausmis, viską naikinantis. Kregždė – tai vilties, laisvės, išsivadavimo simbolis. Ji yra priešprieša karui. Kadangi kregždžių žiemą nėra, tai ir laisvė atrodo nepasiekiama.

Paskutinėje strofoje lyriniam aš iškyla retoriniai klausimai. Ar geriau atsisakyti gyvenimo, negu vergauti. ? gyvenimo atsisakyti?- / tik nevergaut, tik nevergaut! o gal geriau išsigydyti tėvynės ligą. ? Tačiau pirmoje strofoje jaučiame kančią, sopulį, meilę. Lakštingala ilgisi savotėvynės, net žinodama, jog ji sukruvinta ir apiplėšta . Lyrinis aš šimtus mylių eis, kol gyvą pamatys.

Gimtinė, namai, artimieji yra taip toli šimtus aš mylių eisiu, kol gyvą pamatysiu pajuntame gilų atodūsį ir tikėjimą. S. Nėris pasirįžusi keliais sugrįžti į Lietuvą: ir per lietų, ir per gruodą, ir per šaltį. Nors ir nusižemindama, viską iškesdama, ji pasirįžusi gryžti į Lietuvą.

Trečioje strofoje lyrinis aš palygino save su lauko žole. mane – kaip lauko žolę – girdė / gimtosios žemės syvai tai paprastumas, savęs neišaukštinimas. Lyrinis aš jaučiasi lyg tėvynės globojamas. Už tai skiria savo gyvenimą, savo širdį. aš saugojau tau savo širdį - / žėruojančią ir gyvą

Paskutinėje strofoje jaučiamas atsiprašymas. Lyrinis subjektas bando įrodyti savo apgailestavimo tikrumą. nepardaviau tavęs aš niekad, / neišdaviau, mieloji! įrodinėja, kad šiais žodžiais trokšta atsiprašyti Lietuvos vadindama ją mielaja . audra praūžia, miškas lieka. čia audra sugretinama su patirtais vargais, dideliais išgyvenimasi, o miškas, tarsi pastovūs, nesikeičiantys prisiminimai.

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2011 m.
  • 10 puslapių (1305 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 225 KB
  • Salomeja Nėris Prie didelio kelio Kaltės ir atleidimo motyvas
    10 - 1 balsai (-ų)
Salomeja Nėris Prie didelio kelio Kaltės ir atleidimo motyvas. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/salomeja-neris-prie-didelio-kelio-kaltes-ir-atleidimo-motyvas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:11