Šaltkalvystė


Saltkalvystes technologiniu egzaminu pavizdziai. Gilinimas metalo. Metalo lyginimo ir lenkimo budai ir įrankiai. Zymejimas saltkalvyste. Saltkalvyste metalo lyginimas ir lenkimas. Bendroji saltkalvyste knyga pdf. Technologiju egzamino is metalo. Metalų dildymo būdai. Knyga apie šaltkalvyste. Metalo lyginimo budai.

Medžiagų mokslo konspektas. Šaltkalvio darbo vietos organizavimas. Šaltkalvio darbo vietos įrengimo pagrindiniai reikalavimai. Šaltkalvio darbo vietos įrenginiai ir įrankiai. Plokštuminis žymėjimas, įrankiai ir įranga. Erdvinis žymėjimas, įrankiai ir įranga. Metalo kirtimo procesas. Kirtimo būdai, įrankiai, technika. Metalo tiesinimo ir lyginimo įrankiai bei įranga. Metalo lyginimo (tiesinimo) procesas. Bendrosios žinios apie lenkimą. Detalių lankstymas iš metalo lakštų, juostų ir vamzdžių. Metalo pjovimo procesas. Rankinis metalo pjovimas, įrankiai ir įranga. Mechanizuotas pjovimas, įrankiai, įranga. Dildymas, dildžių klasifikacija pagal paskirtį. Metalo dildymo būdai, detalių priderinimas. Mechanizuoti dildymo ir pjovimo įrankiai. Metalo gręžimas. Metalo gilinimas. Metalo plėtimas. Sriegių sriegimas. Detalių kniedijimas. Plazminis pjovimas. Naudotos literatūros sąrašas.


Tai specialus stalas, ant kurio atliekami šaltkalvystės darbai. Jis turi būti tvirtas ir stabilus. Atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį, darbastalio viršus uždengiamas vieno dviejų milimetrų storio lakštiniu plienu, linoleumu arba fanera. Darbastalio viršaus kraštai apkalami taip, kad nuo jo nenusiristų detalės. Po darbastaliu įtaisyti ištraukiami stalčiai (ne mažiau kaip du), suskirstyti į keletą skyrių, kuriuose tam tikra tvarka laikomi įrankiai, smulkios detalės ir brėžiniai. Ant darbastalio yra lygiagretūs spaustuvai, brėžinių laikiklis, šviestuvas, lentyna matavimo įrankiams, dėklas darbo įrankiams. Mokomosiose šaltkalvystės dirbtuvėse daugiausia naudojamas

a) spaustuvai su pasukamąja žiauna (a): 1 – varžtas; 2 – rankenėlė; 3 – pagrindas; 4 –pasukamoji dalis; 5 – svirtis; 6 – fiksavimo plokštelė; 7 – judamoji žiauna; 8 – plokštelės, 9 – nejudamoji žiauna;

b) bendrosios paskirties spaustuvai (b): 1 – svirtis; 2 – judamoji žiauna; 3 – plokštelės; 4 – nejudamoji žiauna; 5 – sraigtas; 6 – pagrindas, 7 – veržlė; 8 – fiksavimo plokštelė;

c) šaltkalvio spaustuvai su papildomomis žiaunomis vamzdžiams (c): 1 – judamoji žiauna;

plokštės paviršius ir šonai tiksliai apdorojami drožimo staklėmis, o tada skutami. Didelių plokščių darbiniuose paviršiuose kartais daromi išilginiai ir skersiniai grioveliai (200–250 mm vienas nuo kito), sudarantys lygius kvadratus. Griovelių gylis – 2–3 mm, plotis – 1–2 mm. Ant plokštės su grioveliais lengviau pastatyti įvairius įtaisus. Plokštė parenkama tokio dydžio, kad jos plotis ir ilgis būtų 500 mm didesnis už atitinkamus žymimo ruošinio matmenis. Nedidelių plokščių darbinis paviršius turi būti 800–900 mm, didelių – 700–800 mm nuo grindų. Plokštės darbinis paviršius gali būti horizontalus arba vertikalus (horizontalumas nustatomas gulsčiuku).

90° kampu. Vidurinė brėžiklio dalis pastorinta, kad būtų patogiau jį laikyti rankoje. Užlenktu

Plokštuminiam žymėjimui dar naudojami žymėjimo slankmačiai, žymekliai, skriestuvai, plaktukai ir pan.

Slankmatinis optinis elektroninis brėžtuvas su skaitmenine indikacija dirba inkreminentiniu (prieauginiu) matavimo metodu. Vertikaliame stove įmontuota stiklinė skalė padeda nustatyti matmenis. Matavimo galvutė skaičiuoja matavimo padalas. Visoje matavimo zonoje galvutė, paspaudus mygtuką, gali būti nustatyta į nulinę padėtį. Matmenys sumuojami arba atimami. Šie prietaisai gali būti naudojami taip pat kaip ir aukščio matuokliai.

Pagrindiniai kirtimo įrankiai: kirstukai ir plaktukai. Šaltkalvio kirstukas – strypelis iš anglinio įrankinio plieno – susideda iš trijų dalių: darbinės, vidurinės ir penties. Kirstukai gaminami 100, 125, 160, 200 mm ilgio. Darbinės dalies plotis atitinkamai lygus 5, 10, 16, 20 mm. Kirstuko darbinė dalis (0,3–0,5 mm ilgio) užgrūdinama ir atleidžiama. Termiškai apdorotos pjovimo briaunos kietumas turi būti HRC 53–59, o penties – HRC 35–45 (kietumas išmatuotas Rokvelo kietumo matavimo įtaiso vienetais). Kirstuko koto siauroji pusė, kad būtų patogiau laikyti rankoje, yra suapvalinta. Jo pentis į viršų siaurėjanti ir gale išgaubta, o briaunos suapvalintos. Kirstuko ašmenų nusmailinimo kampas parenkamas atsižvelgiant į apdorojamo metalo kietumą. Pvz., kietosioms medžiagoms (legiruotiesiems ir nelegiruotiesiems plienams) - 60–70°, vidutinio kietumo medžiagoms (bronzai, žalvariui) – 50–60°. Minkštosioms medžiagoms

a – kirstukas; b – kryžminis kirstukas; c – griovelinis kirstukas

Šaltkalvystė. (2014 m. Sausio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/saltkalvyste.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 05:57