Šamanizmas


Etnologijos kursinis darbas. Įvadas. Šamanizmo samprata. Šamanizmo prigimtis. Šamano apibrėžimo problematika ir šamaniškoji pasaulėžiūra. Šamanizmo apeigos. Pagrindiniai šamanizmo arealai pasaulyje. Sibiras ir Mongolija. Pietų ir Rytų Azija. Šiaurės, Pietų ir Centrinė Amerika. Šamanizmas kitur pasaulyje. Išvados. Naudota literatūra.


Daugelį tūkstančių metų viskas žemėje ir danguje žmonėms atrodė paslaptinga. Jie manė, kad visi gyvi ir negyvi kūnai gali daryti stebuklus, gerus ar blogus. Tikėjimas apie vyraujančias tam tikras jėgas padėjo plisti religiniams įsitikinimams. Veiksmai, apeigos ir ceremonijos – viskas, kas susiję su antgamtišku pasauliu buvo pavadinta vienu žodžiu – magija. Būtent tikėjimas magiškų veiksmų galia yra vienas būdingiausių bet kurios religijos požymių (Mačianskas, 1975). Magija ypač praktikuojama buvo pirmykštėse religijose, tačiau jos pasireiškimai aptinkami ir dabartinių atsilikusių tautų apeigose, ir net kai kuriuose mūsų religijos papročiuose.

Pagrindinis dalykas, kuris byloja apie pirmykščių žmonių tikėjimą magijos ženklais – akmens raižiniai. Jie manė, kad magija gali būti baltoji ir juodoji, bet pagal siekiamo tikslo pobūdį ji galėjo būti taip pat ir gydomoji, apsauginė, karinė, verslinė, meilės magija ir kita. Neretai kaip tam tikras magijos simbolis būdavo garbinami įvairūs daiktai, gyvūnai, buvo tikima jų antgamtine galia, todėl, neveltui, paplito animizmas, o iš jo sekė šamanizmas.

Pirmykštės bendruomenės tiki šamanais, užkalbėtojais, magais, žiniuoniais ir kitais, bet kiekvienoje bendruomenėje ir kultūroje šių žmonių veikla suprantama skirtingai. Šiuo metu ir mokslininkai nesutaria šamanizmo atsiradimo klausimu. Tad, kas yra šamanizmas, kokios jo atsiradimo priežastys, ir kur dabar yra propaguojami šamanizmo papročiai?

Kada atsirado šamanizmas yra labai sunku išsiaiškinti, praktiškai neįmanoma. Nors ir negalima įrodyti, jog paleolite jau buvo šamanų, tačiau šamanizmo ryšys su medžiokle leidžia spėti, kad šamanizmas galėjo būti seniausia pasaulio religija, dvasinė disciplina ir medicinos praktika (Vitebsky, 2002).

Šamanizmas – tai pirmykštės religijos forma, praktikuota kai kurių Azijos, Afrikos, Centrinės Amerikos, Polinezijos tautų. Kaip religija, nesudaro vieningos pažiūrų sistemos (Petraitis, 1991).

Šamanizmo atsiradimas datuojamas X tūkst. pr. Kr., atradus neaiškius (gyvulių ir žmonių) piešinius pietų Prancūzijos uolose (Allian, 1997).

Pasak Michael Harner (šamanizmo judėjimo lyderio ir šamanistinių studijų įkūrėjo) šamanizmas yra ne tikėjimo sistema, jis grindžiamas asmens eksperimentais, kurie atliekami siekiant išgydyti, gauti informaciją ir daryti kitus dalykus. Šamanizmas, pasak jo, yra praktikos metodas, o ne religija. Jis koegzistuoja kartu su kitomis pasaulio religijomis (Shamanism, 2011).

C. Partridge teigia, jog šamanizmas praktikuojamas mažose bendruomenėse, kurios prasimaitina iš medžioklės ir žemdirbystės ir yra paplitęs visame pasaulyje, nors ir negausiai (Partridge, 2005).

Šamanizmas neturi nei savo doktrinos, nei pasaulinės bažnyčios, šventraščio ar dvasininkų, bet kuo toliau, tuo labiau į jį atkreipiamas vis didesnis dėmesys.

Anot garsaus šamanizmo pasaulėžiūros tyrinėtojo Piers Vitebsky „šamanai yra gydytojai, dvasininkai, socialiniai darbuotojai ir mistikai. Vadinti pamišėliais, persekioti, pasmerkti, bet dabar vėl tampantys madingais ir net aukštinamais XX a. pr. Šiaurės Amerikoje šamanais vadinti įvairiausi žiniuoniai ir kerėtojai, o šiandien, bet kuris žmogus turintis sąsąjų su dvasiomis laikomas šamanu. Šamanai nuo dvasinių mediumų skiriasi tuo, kad jie gali palikti savo kūną ir nukeliauti į kitą pasaulį, todėl kartais tokių kelionių, transo metu šamaną gali ištikti netgi pamišimas ar mirtis, o mediumams būnant transe visą situaciją valdo dvasios. Toks dvasių apsėdimas yra būdingas daugeliui Afrikos religijų, ir skiriasi nuo šamanizmo.

Šamano veiklą galima suskirstyti į tris kategorijas (Partridge, 2005):

pamėgdžiojanti ( perimdama paveldėtą tradiciją perkelia į dabartį pirmykščių laikų jėgas);

atstatanti (sujungia dabartines praktikas su pirmykšte tvarka);

kurianti (suvienydama praeitį su dabartimi, atitolina netvarką ir užtikrina ateitį).

1.5 Šamanizmo apeigos

Dažniausiai naudojamas ne vienas būdas transo būsenai pasiekti, o keli. Taip pat šamanai naudojama tam tikras priemones, dažniausiai haliucinogeninius vaistus norėdami kuo greičiau pasiekti transą, sukelti konvulcijas, tačiau ne visi šamanai naudoja šiuos preparatus.

Dažniausiai naudojami augalai (Chamanisme, 2011) :

Įvairiausi nuodingi grybai ;

Iš esmės augalai šamanams yra dvasių mokytojai, ir jų suvalgę šamanai perima dvasių savybes. Augalai atskleidžia tikrąją realybę. Meskalas, paprastoji musmirė, impomėjos žiedai, ajahuaska.

Šamanizmas. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/samanizmas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 23:49