Samanos. Lietuvos kerpsamanių botaninės įvairovės apžvalga


Raudonpilve preisija. Lietuvos samanos. Samanos sandara. Žemtaurė – geocalyx graveolens. Ylvaisė. Vyriskieji samanu individai. Gniužulinės samanos. Samanu vystymasis. Maršantija. Samanos skaidres.

Biologijos referatas. Įvadas. Rūšis. Paprastoji maršantija – marchantia polymorpha. Vandeninė maršantija – marchantia aquatica. Gentis. Preisija – preissia. Raudonpilvė preisija - preissia quadrata. Šeima. Ričijiniai – ricciaceae. Gentis. Ričija – riccia. Vandeninė ričija – riccia fluitans. Šeima. Mėnulainiai – lunulariaceae. Gentis. Mėnulainė – lunularia. Kryžmažiedė mėnulainė – lunularia cruciata. Kūginė apižėlė – conocephalum conicum. Statenė – orthocaulis. Lieknoji statetė – orthocaulis attenuatus. Alpinė duoja – leiocolea alpestris. Storoji aneura - aneura pinguis. Plokščioji miltuotė - radula complanata. Dvidantė gludutė - lophocolea bidentata. Įvairialapė gludutė – lophocolea heterophylla. Sveikalapė lūpenė – chiloscyphus polyanthus. Blyškioji lūpenė – chiloscyphus pallescens. Kvapnioji žemtaurė – geocalyx graveolens. Papartinė tįsena – plagiochila asplenioides. Plačiaskiltė blakstienė - ptilidium ciliare. Šliaužiančioji lepidozera - lepidozia reptans. Dengtoji pelija – pellia epiphiylla. Skeltaviršūnė pelija – pellia endiviifolia. Paežerinė skapanija - scapania irrigua. Trumpoji skapania - scapania curta. Dvismailė cefalozija - cephalozia bicuspidata. Skiautinė cefalozia - cephalozia connivens. Taškuotoji ylvaisė – anthoceros punctatus. Glotnioji siūlvaisė – phaeoceros laevis. Išvados. Literatūra.


Samanos gamtoje vaidina svarbų vaidmenį. Jos sugeria daug atmosferinio vandens ir palaiko reikalingą miško augalijai drėgmę, apsaugo grybieną nuo išdžiūvimo, jose randa prieglobstį smulkūs gyvūnai. Tai daugiausia daugiamečiai įvairaus dydžio, kartais beveik mikroskopiniai augalai. Jos mūsų planetoje augo jau prieš 400 milijonų metų ar dar ankščiau. Vieni mokslininkai jas kildina iš dumblių kiti iš rinijūnų (jų sporofito redukcijos ir gametofito progresyvaus vystymosi išdavoje). Samanos yra ganėtinai skirtingos, daugumos samanų kūnas sudarytas iš stiebų ir lapų, vietoje šaknų turi rizoidus (dažniausiai vienaląstes išaugas, kuriomis prisitvirtina ir siurbia maisto medžiagas). Tačiau yra ir gniužulinių samanų. Samanos skiriamos į 2 klases: lapsamanes ir kerpsamanes.

Savo darbe aprašysiu lietuvos kerpsamanių biologinę įvairovę, joms būdingus bruožus ir paplitimą.

Gniužulas iki 10 cm ilgio, dvišakai skiautėtas, išlankstytais kraštais. Skiautės būna prigludusios prie žemės arba kyla statmenai aukštyn. Viršutinė pusė šviesi arba tamsiai žalia, per vidurį eina tamsi, plati gysla. Apatinė gniužulo pusė ruda arba rausva su gausiais rizoidais ir žvyneliais.

Gniužulo paviršiuje vyriškieji individai ant trumpų kotelių išaugina žvaigždiškai skiautėtas, skėčių pavidalo plokšteles su anteridžiais. Moteriškieji individai – ant ilgų kotelių galvutes sudarytas iš skiaučių. Vegetatyviniai dauginimosi organai lėkštelių pavidalo, blakstienuotais kraštais. Auga ūksmėtuose miškuose, upelių pakrantėse, pelkėse.

  • Biologija Referatai
  • 2012 m.
  • 15 puslapių (2213 žodžių)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 4005 KB
  • Samanos. Lietuvos kerpsamanių botaninės įvairovės apžvalga
    10 - 1 balsai (-ų)
Samanos. Lietuvos kerpsamanių botaninės įvairovės apžvalga. (2012 m. Kovo 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/samanos-lietuvos-kerpsamaniu-botanines-ivairoves-apzvalga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:37