Sąnaudų analizė


Finansų kursinis darbas. Santrauka. Įvadas. Darbo objekto, informacijos šaltinių ir tyrimų metodikos apžvalga. Pelno (nuostolių) ataskaitos analizė teoriniu aspektu. Pelno (nuostolių) ataskaitos samprata. Pelno (nuostolių) ataskaitos turinio vertikalioji ir horizontalioji analizė. Pelningumo rodikliai ir jų skaičiavimas. Ab „Vilkyškių pieninė“ pelno (nuostolių) ataskaitos analizė. AB „Vilkyškių pieninė“ vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė. AB „Vilkyškių pieninė“ horizontalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė. AB „Vilkyškių pieninė“ pelningumo rodiklių analizė. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas. Priedai.


Temos aktualumas. Įmonė – ūkinis vienetas, siekiantis pelno. Bet kurios įmonės pagrindinis tikslas – gauti pelną, kuris yra svarbiausias įmonės veiklos įvertinimo rodiklis. Pelnui gauti įmonė turi uždirbti pajamas, kurios uždirbamos patiriant sąnaudas. Sąnaudos – tai įmonės išlaidos, patirtos uždirbant pelną. Norint tiksliai nustatyti įmonės finansinį rezultatą per ataskaitinį laikotarpį, reikia palyginti šio laikotarpio pajamas su joms uždirbti patirtomis sąnaudomis. Kiekviena įmonė stengiasi patirti kuo mažiau sąnaudų, kad gautų didesnį pelną. Sąnaudų analizė padėtų įmonei geriau įvertinti savo veiklos rezultatus ir imtis reikiamų priemonių geresniam finansiniam rezultatui gauti.

Darbo objektas: UAB „Grūstė“ sąnaudų analizė 2013 – 2012 m. .

Darbo tikslas: išanalizuoti UAB „Grūstė“ sąnaudas 2013 – 2012m.

Darbo uždaviniai:

Apibrėžti sąnaudų sampratą, aptarti jų nagrinėjimo būdus teoriniu aspektu.

Atlikti UAB „Grūstė“ pelno (nuostolių) ataskaitų už 2013-2012 m. horizontaliąją ir vertikaliąją analize.

Apskaičiuoti ir įvertinti AB „Grūstė“ pelningumo rodiklius.

Įmonės UAB „Grūstė“ misija – pateikti kokybišką prekę už prieinamą kainą vidutines pajamas gaunantiems pirkėjams.

Kiekviena įmonė savo veikloje kontaktuoja su kitais ūkiniais subjektais – pardavėjais, pirkėjais, darbuotojais, valstybinėmis institucijomis. Kiekviename sandoryje, jos patiria arba finansinę naudą, arba nuostolį. Tačiau norint, kad įmonė patirtų pajamas, turi patirti ir sąnaudų. Kiekvienai įmonei yra svarbu, kad sąnaudos neviršytų pajamų, kad nepatirtų nuostolio. Toliau norėčiau aptarti kelių autorių sąnaudų sampratą.

Sąnaudų sąvoka įvairių autorių apibrėžiamos skirtingai, jos tapo daugiareikšmėmis. Todėl svarbu tiksliai apibrėžti šią sąvoką, nes jos sutapatinimas su kitų ekonomikos šakų terminais ir neteisingas suvokimas gali iškreipti ūkinius procesus apibūdinančią informaciją..

Apibendrinant sąnaudų apibrėžimus, galima teigti, kad tai įmonės išlaidos, mažinančios nuosavą kapitalą, išskyrus jo mažinimą, patirtos per ataskaitinį laikotarpį, skirtos produkto gamybai, bei pardavimui ir yra susijusios su pajamų uždirbimu. Itin svarbu akcentuoti sąnaudų reikšmingumą. Sąnaudos padeda tinkamai įvertinti įmonės ataskaitinio laikotarpio finansinį rezultatą. Labai svarbu įmonėje atliktų operacijų, sandorių, faktų, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, sąnaudų tinkamą registravimą, apskaičiavimą ir apibendrinimą, kad toliau jas būtų galima lyginti su pajamomis ir imtis atitinkamų veiksmų tolimesniam įmonės finansinio rezultato gerinimui.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija apie įmonės veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį išreiškiama konkrečiais rodikliais. Pavieniai ataskaitos rodikliai informacijos vartotojui nėra labai reikšmingi, daug svarbiau nustatyti tų rodiklių pasikeitimus ir nukrypimus nuo planinių rodiklių, jų kitimo tendencijas per pasirinktą laikotarpį bei ryšį su kitais rodikliais. Tai padaryti padeda pelno (nuostolių) ataskaitos analizė. Ji leidžia nustatyti pelningiausias įmonės veiklos sritis.

Žaltauskienės N. (2000, 101 p.) nuomone, horizontalioji analizė yra tik pirminis etapas tolesnei, išsamesnei analizei. Autorė teigia, jog vertikalioji analizė yra horizontaliosios analizės tęsinys. Mackevičius J. ir Poškaitė D. (1997, 213 p.) pirmiausiai siūlo atlikti ataskaitos vertikaliąją analizę. Vertikaliosios analizės metu apskaičiuojami svarbiausi ataskaitos rodikliai, o horizontaliosios analizės metu nustatomi tų rodiklių pokyčiai per keletą laikotarpių. Todėl pirmiausiai reikėtų atlikti vertikaliąją analizę ir ją papildyti horizontaliosios analizės duomenimis.

Kovaliovas V. (2001, 291 p.) vertikaliąją analizę vadina Komponentų analize. Ši analizės rūšis užsienio literatūroje dar vadinama Struktūros analize. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne komponentas apibūdinamas kaip kieno nors sudedamoji dalis, todėl komponentų analizės sąvoka vertikaliajai analizei apibūdinti yra labai abstrakti.

Mano nuomone, tiek vertikaliosios, tiek struktūros analizės sąvokos atitinka šios analizės esmę, nes jos metu skaičiavimai atliekami vertikaliai, t.y. iš viršaus į apačią, o kiekvienas smulkesnis straipsnis atvaizduojamas nuo bendros bazinio rodiklio sumos, t.y. apskaičiuojama rodiklių struktūra.

Atliekant pelno (nuostolių) vertikaliąją analizę baziniu rodikliu gali būti pardavimo pajamos, visos pajamos, grynasis pelnas, nepaskirstytas pelnas ir kiti rodikliai. Tačiau ekonominėje literatūroje dažniausiai baziniu rodikliu imama pardavimo pajamų suma, kuri prilyginama 100 procentų. Šiuo atveju negalima nustatyti pardavimo pajamų lyginamojo svorio pajamose. Kita vertus, baziniu rodikliu pasirinkus visų pajamų sumą, negaunama informacija apie įmonės pardavimų pelningumą. Aš manau, atliekant vertikaliąją analizę informacija apie pelningumo rodiklius nėra būtina, nes ją pateikia kita analizės rūšis -pelningumo analizė. Šiame darbe iliustruojant pelno (nuostolių) ataskaitos vertikaliosios analizės metodiką, bendru baziniu rodikliu imamos pardavimo pajamos.

Sąnaudų analizė. (2015 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/sanaudu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:50