Sąnaudų ir pelno analizė Ab „Lietuvos geležinkeliai“


Ekonomikos analizė. Paveikslų sąrašas. Įvadas. Teorine dalis. Pajamų apibūdinimas ir reikšmė. Sąnaudų apibūdinimas ir reikšmė. Pelno apibūdinimas ir reikšmė. Praktinė dalis. AB „Lietuvos geležinkeliai“ charakteristika. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pajamos. AB „Lietuvos geležinkeliai“ sąnaudos ir pelnas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Tyrimo problema: Kokią įtaką įmonės veiklos rezultatams turi pajamos, sąnaudos ir pelnas bei jų apskaita.

Darbo uždaviniai:

Atlikti pelno, pajamų ir sąnaudų sampratos interpretacijų analizę;

Išnagrinėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ pelną, pajamas ir sąnaudas;

Pajamos yra vienas pažangiausių rodiklių, kuriuo domisi ne tik kiekvienas pilietis, bet ir įmonių, organizacijų savininkai, administratoriai, investitoriai ir pan. Gautas pajamas piliečiai, valstybė, įmonės naudoja įvairiems poreikiams tenkinti. Norint aprūpinti visuomenę pragyvenimo ištekliais ir patenkinti kokį nors žmonių poreikį būtina organizuoti verslą. Ekonominiu požiūriu svarbiausias kiekvienos veiklos tikslas - gauti kuo daugiau pajamų ir pelno. Tik rūpinimasis pelnu leidžia efektyviausiai naudoti išteklius. Todėl norint gauti ir teisingai apskaičiuoti pelną būtini ne tik sugebėjimai tinkamai organizuoti gamybą, bet ir tikslus uždirbtų pajamų bei joms uždirbti patirtų sąnaudų fiksavimas finansinėje apskaitoje.

Minėtu klausimu rašė G. Kalčinskas, G. Černius, G. Juškauskas, K. Valužis, J. Žvinklys ir kt. Lietuvos įmonėse įsigaliojus dabartinei finansų apskaitos ir atskaitomybės sistemai, susidarė galimybė sukaupti tikslius ir teisingus duomenis, kurie būtini įmonės finansiniam rezultatui nustatyti. Tačiau ekonomikos šakų literatūroje bei Lietuvos Respublikoje finansinę ir mokestinę apskaitą reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose pajamų sąvoka nėra vienareikšmiškai suprantama. Todėl būtinas sisteminis požiūris nustatant vieningus sąvokų apibrėžimus visose ekonomikos mokslo šakose. Šios problemos aktualumą lemia tai, kad nevykusiai pavartoti ar netiksliai iš kitų kalbų išversti terminai iškreipia ekonominių procesų, vykstančių įmonėse, esmę.

Anot autorių Martinkaus B. ir Žilinskaus V. (2001) kiekvienas gamybos veiksnys ekonomikos sistemoje turi savo vietą ir atlieka konkrečią funkciją. Žmonės, kurie naudojasi kuriuo nors gamybos veiksniu, įgyja teisę į atlyginimą ar pelną. Tai virsta pajamomis. Gamybos veiksnio pajamos - tai įplaukos, kurias gauna gamybos veiksnio savininkai.

Ekonominių ir finansinių terminų žodyne rašoma, kad pajamos yra tai, ką atskiras asmuo ar kolektyvas gauna kaip naudą už kapitalą (kapitalo grąžą) arba kaip atlyginimą už darbą. Atsižvelgiant į gamybos veiksnius, ekonomistai klasikai išskiria tokias pajamų rūšis:

renta, arba nuoma, - atlyginimas savininkui už naudojimąsi jo žeme ar kitu turtu;

darbo užmokestis - atlyginimas samdomiems darbuotojams už atliktą darbą;

palūkanos - atlyginimas, gaunamas už paskolintus pinigus ar finansinį turtą;

atskaičius visas su verslu susijusias išlaidas, t. y. atlyginimas už verslumą.

Remiantis tradicinės buhalterinės apskaitos koncepcijomis, pelnas gali būti apibūdinamas kaip bendrųjų pajamų perviršis lyginant su sąnaudomis. Martinkus B., Žilinskas V. (2001) teigia, jog pelnas - tai įvairių tipų įmonių (individualių įmonių, ūkio bendrijų, akcinių bendrovių) bendrųjų pajamų dalis, liekanti atskaičius gamybos išlaidas. Panašiai pelnas suprantamas ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme kur pažymima, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai sąnaudos, būtinos pajamoms gauti. Atrodytų, jog pateiktuose pelno apibūdinimuose atskiriamos sąnaudos, norint nustatyti verslumo pajamas, t. y. pelną. Todėl būtina paanalizuoti pajamų buhalterinėje apskaitoje sampratą. Buhalterinės apskaitos literatūroje pajamos apibūdinamos siejant jas su įmonių veikla. Pagrindinė buhalterinės apskaitos funkcija - pateikti informaciją apie ūkio subjekto veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį. Tokia informacija paprastai išreiškiama pelno dydžiu. Todėl buhalterinėje apskaitoje pajamų samprata siejama su pelno sąvoka. Tradicinėje buhalterinėje apskaitoje bendrosios pajamos apibūdinamos kaip suma, kuri gaunama iš pirkėjų už jiems parduotas prekes ar suteiktas paslaugas.

Tarptautinių apskaitos standartų komiteto tarybos patvirtintuose Finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo nuostatuose pajamos apibrėžiamos kaip ataskaitinio laikotarpio ekonominės naudos padidėjimas įplaukų forma, turto padidėjimo arba įsipareigojimų sumažėjimo forma, kas sudaro sąlygas akciniam kapitalui didėti, išskyrus tuos atvejus, kai akcinis kapitalas didinamas akcininkų įnašų dėka.

  • Ekonomika Analizės
  • 2015 m.
  • 15 puslapių (3323 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos analizės
  • Microsoft Word 181 KB
  • Sąnaudų ir pelno analizė Ab „Lietuvos geležinkeliai“
    10 - 4 balsai (-ų)
Sąnaudų ir pelno analizė Ab „Lietuvos geležinkeliai“. (2015 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/sanaudu-ir-pelno-analize-ab-lietuvos-gelezinkeliai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:43