Sandėliavimo logistika kursinis darbas


Logistikos kursinis darbas. Paveikslų sąrašas. Įvadas. Atsargų reikšmė logistikos sistemoje. Atsargų grupavimas. Atsargų planavimas ir kontrolė. Atsargų sandėliavimo metodika. Sandėlių organizavimas gamyboje. Švados. Literatūra. Figūra 1 supaprastinta sandėlių sistema.


Logistika tai mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir/ar nematerialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki pristatymo gamybinėms įmonėms, vidinės gamybinės žaliavos ir medžiagų perdirbimo, atliekų surinkimas ir panaudojimas, gatavos produkcijos, atitinkančios jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taipogi reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.

Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas – susipažinti su sandėlių funkcijomis, uždaviniais bei sandėliavimo svarbą logistikos grandinėje.

Logistika t.y. veikla, susijusi su žaliavų, gaminių bei galutinės prekės pristatymu galutiniam vartotojui. Šiuolaikinė modernioji logistika apibrėžiama kaip strategiškai valdomas procesas, kurio metu žaliavos, dalis ar galutinai pagaminta produkcija yra sandėliuojamos, rūšiuojamos, pakuojamos ir pervežamos iš taško A į tašką B.

Neatsiejama logistikos sistemos dalis yra terminalai, kuriuose yra saugoma, sandėliuojama bei perskirstoma prekių, žaliavų bei produktų išskirstymas į tolimesnius pasaulio taškus.

J. A. Urbonas (2005) teigia jog būtina įvertinti priklausomybes nuo sandėlių išdėstymo ir ploto problemas: sandėlių pasirinkimas, sandėliavimo išlaidų minimizavimo funkcija, sandėlių tinklas ir jo išdėstymas bei struktūra, sandėliavimo išlaidų dydžio ir sandėlio ploto priklausomybė, bendro sandėlio ploto ir naudingo sandėlio ploto apskaičiavimo metodika. A. Garalis (2003) papildo teigdamas, jog vis daugiau įmonių siekia bendrai valdyti dvi svarbias logistikos veiklos sritis:

Tai leidžia geriau panaudoti sudėtingas logistikos sistemos dalis t.y. transportavimą ir sandėliavimą. Tokiu būdu įmonės gali valdyti visą logistikos grandinės kontrolę, taip minimalizuojant kaštus, ir svarbiausia išlaikant kontrolę. Atsargų kontrolė suteikia galimybę laikyti reikiamų atsargų kiekį atitinkamoje vietovėje. Taip vertė yra sukuriama mažinant atsargų pervežimų kiekį, tačiau išlaikant reikiamą atsargų lygį, tam kad būtų greitai ir efektyviai patenkinti vartotojų užsakymai.

Atsargos pradžioje yra skirstomos į žaliavas, pusgaminius ir galutinę produkciją, dar jos yra vadinamos tiekimo ir paskirstymo atsargomis.

Atsargos yra klasifikuojamos, grupuojamos bei skirstomos pagal šiuos požymius:

Pirmai funkcijai priskiriame proceso etapą, kuomet atsargų rūšys dalyvauja prieš vykdant gamybą ir jos metu. Tai gali būti žaliavos, pusgaminiai ir ruošiniai reikalingi gamyboje ar perdirbime.

Antroji atsargų grupė yra ciklinė, šiame cikle gaminama numatytas kiekis produkcijos. Čia yra svarbu numatyti būsima gaminamos produkcijos paklausą rinkoje teisingai, ir palikti žaliavų proceso metu kaip galima mažiau išvengiant sandėliavimo sunkumų. Tam turi būti apskaičiuojama ekonomiškai, atsižvelgiant į rinkos paklausą bei konkurencingumą, gamybos apimtis ir užsakymo dydis. Vėliau sukurtas produktas keliauja į kitas logistikos sistemos dalis kur produkcija bus realizuota rinkoje.

Sandėliavimo logistika kursinis darbas. (2015 m. Lapkričio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/sandeliavimo-logistika-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:17