Sandėlių atsargų apskaitos sistema


Apskaitos savarankiškas darbas.

Įvadas. Atsargų apskaita. Atsargų apibūdinimas. Atsargų rūšys. Atsargų klasifikavimas. Atsargų įvertinimas. Atsargų savikaina. Atsargų priėmimo tvarka ir užpajamavimas. Atsargų apskaitos būdai ir metodai. Apskaitos atsargų būdai. Apskaitos atsargų metodai. Atsargų apskaitos ypatumai. Atsargų įsigijimo savikaina. Atsargų inventorizacija. Netinkamų naudoti (parduoti) atsargų nurašymas. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas.


Atsargų apskaitos uždavinys -įvertinti gaunamų ir išduodamų medžiagų kiekybės ir vertės būklę siekiant išaiškinti aktualias atsargas. Tai inventorinės atsargos, sandėlio atsargos, vidutinės atsargos, rezervinės atsargos, dispozicinės atsargos, turimos atsargos, draudžiamos atsargos, maksimalios atsargos, registruojamos atsargos, garantinės atsargos. Atsargų apskaita yra medžiagų poreikio nustatymo pagrindas, reikalingas aprūpinimo kiekiui ir terminui nustatyti. Ji teikia buhalterinei apskaitai svarbius duomenis balansams parengti. Sunaudojimo apskaita yra susijusi su atsargų pasikeitimo procesu ir taip pat pagal atskirus užsakymus stato reikalingų medžiagų kiekį. Inventorizavimo uždavinys - nustatyti faktines atsargas. Inventorizavimo metu nustatomos apskaitos klaidos, atsargų sumažėjimas dėl vagysčių, nuostolių. Inventorizavimas, kaip fizinis atsargų nustatymas, vyksta pagal tikslų planą, kuriame dalyvauja darbuotojai, padaliję sandėlį į atskiras nustatytas sritis, laikydamiesi nustatytų darbų tvarkos, trukmės ir vadovavimo principų. Gavimams, išdavimams ir atsargoms įvertinti yra daug įvairių būdų. Pagal prekybos ir mokesčių teisę apyvartinės lėšos vertinamos individualiai, tačiau galimi ir kiti vertinimo būdai.

Ilgalaikis turtas priskiriamas atsargoms tuo atveju, kai įmonė įsigijo ne siekdama jį naudoti savo veikloje, bet ketindama perparduoti.

Pagal iš anksto sudarytą grafiką visi atsargų užpajamavimo dokumentai perduodami į buhalteriją. Perduodami dokumentai užregistruojami perduodamų dokumentų sąraše.

Šis būdas vadinamas periodiškai apskaitomų atsargų metodu. Taikant šį būdą, pakanka vieną kartą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje suskaičiuoti ir įkainuoti atsargas, kurios, be abejo, taps kito ataskaitinio laikotarpio pradžios atsargų likučiu. Buhalteris, žinodamas, kiek per ataskaitinį laikotarpį įsigijo prekių. Skirtų perparduoti, ir prekių likučius laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, nesunkiai apskaičiuos parduotos produkcijos savikaina. Periodiškai apskaitomų atsargų būdo pranašumas yra tas, kad jis yra mažiau darbo imlus. Jo taikymas patogus tada, kai įmonėse nekaupiami dideli prekių kiekiai ir inventorizuoti prekes yra nesudėtinga. Šis būdas paprastai taikomas, prekiaujant smulkiomis ir pigiomis prekėmis (pvz., kanceliarinėmis prekėmis).

Nuolat apskaitomų atsargų būdas labiau tinka toms įmonėms, kurios kaupia dideles prekių atsargas, be to, prekiaujant stambiomis ir brangiomis prekėmis (pvz., automobiliais, antikvarinėmis prekėmis). Nuolat apskaitomų atsargų būdo pranašumai:

Be inventorizacijos galima nustatyti parduotų prekių savikainą, todėl bet kuriuo metu galima sudaryti gana tikslias pelno (nuostolio) ataskaitas.

Prekių sumažėjimas dėl įvairių gedimų, nuostolių, netekčių, vagysčių ir pan. Nebus automatiškai nurašomas į parduotų prekių savikainą.

Kalbant apie atsargas, kaip ir kiekvieno kito buhalterės apskaitos objekto atveju, labai aktualiu tampa atsargų vertės nustatymo klausimas. Jis reglamentuojamas ne viename valdžios išleistame norminiame akte, nes atsargos turi būti įvertintos ir tuomet, kai jos saugomos, ir tada, kai parduodamos.

Į atsargų (prekių) įsigijimo vertę įskaitom kaina sąskaitoje faktūroje. Ji vadinama pirkimo kaina. Atsargų įsigijimas susijęs su papildomomis išlaidomis: muito mokesčiais, transportu, draudimu, saugojimu kelyje ir kt.

3. Jų pardavimas įmonei nuostolingas dėl pasirinktos įmonės pardavimo politikos.

Atsargas apkaitant periodiškai, per inventorizaciją ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atsargų likutis nustatomas natūriniais vienetais po to įkainojamas. Atsargų inventorizacija — tai faktinis atsargų sutikrinimas (perskaičiavimas, svėrimas, matavimas ir kitoks būklės patikrinimas) su apskaitos duomenimis. Inventorizacijos metu nustatomos pasenusios bei sugedusios ir nebetinkamos naudoti (ar parduoti) atsargas. Pilnoji visų atsargų inventorizacija atliekama ataskaitinių metų pabaigoje arba po nelaimės (gaisro, užtvindymo ir pan.), kai joms padaryta žala. Įmonėse, kurios atsargas apskaito periodiškai, vieną kartą per ketvirtį (pirmąją ateinančio ketvirčio dieną), turi būti suskaičiuojami faktiniai atsargų likučiai.

Sandėlių atsargų apskaitos sistema. (2017 m. Kovo 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/sandeliu-atsargu-apskaitos-sistema.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 19 d. 01:53