Santuokos anuliavimo teisinis reguliavimas


Teisės kursinis darbas.

Įvadas. Santuokos pripažinimo negaliojančia samprata. Santuokos pripažinimo negaliojančia instituto samprata. Santuokos pripažinimo negaliojančia sąlygos. Bažnytinės santuokos negaliojimas. Santuokos pripažinimo negaliojančia procedūra ir teisinės pasekmės. Asmenys, galintys pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės. Santuokos pripažinimas negaliojančia tarptautiniame civiliniame procese. Užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimas Lietuvoje. Europos sąjungos valstybių narių teismo sprendimų pripažinimas. Išvados. Literatūra ir kiti informaciniai šaltiniai.


Santuoka – socialinė ir dažniausiai religinė, valstybės pripažįstama, civilinė asmenų sąjunga, sukurianti giminystę. Ji paprastai suformuoja šeimą ir socialiniu bei religiniu požiūriu įteisina seksualinius santykius. Simboliškai santuokos pradžia laikomos vestuvės. Skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi vedybų papročiai. Yra du santuokų tipai: monogamija ir poligamija. Monogamija – ji jungia du asmenis ir yra plačiausiai paplitusi. Santuoka būna sudaroma tarp skirtingų lyčių ir tos pačios lyties (teisinę formą pradėjo įgauti tik XX a. pabaigoje). Poligamija - priešingų lyčių santykiai su daugiau nei vienu partneriu. Ne visada santuoka trunka visą gyvenimą. Nutinka tokių atvejų, kai sutuoktiniai skiriasi arba santuokos būna anuliuojamos.

LR CK 3.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad santuoką negaliojančia pripažįsta tik teismas. Šiandieniniame pasaulyje žmonių emigracija, reemigracija, „laikinas“ rezidavimas užsienio šalyse tampa vis dažnesniu reiškiniu, o tai reiškia, kad daugėja ir „užsienio elementą“ turinčių mišrių santuokų skaičius. Todėl šiame darbe aptarsime du procesinius būdus, kuriais siekiama to paties tikslo – santuokos pripažinimo negaliojančia – tai kreipimasis į teismą nacionalinio civilinio proceso tvarka ir užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūra.

4. Atskleisti santuokos pripažinimo negaliojančia procedūrą nacionaliniame ir tarptautiniame civiliniame procese.

Darbo metodai: darbas grindžiamas mokslinės literatūros, strateginių dokumentų ir Lietuvos Respublikos įstatymų analize.

Problema: santuokos anuliavimo ir pripažinimo negaliojančia teisinės ir moralinės pasekmės.

Pažymima, jog tam, kad valstybė gintų asmenų susitarimą sukurti šeimos teisinius santykius, toks susitarimas turi būti tinkamai įformintas, o taip pat turi būti laikomasi visų įstatymuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų, antraip tokia santuoka gali būti pripažinta negaliojančia. Preziumuojama, kad kiekviena įregistruota santuoka galioja, kol teismo sprendimu nėra pripažinta negaliojančia. Santuokos negaliojimas – tai panaikinimas teismine tvarka subjektyvinių šeiminių teisių ir pareigų tarp asmenų, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, kaip sudaryta nesilaikant jos sudarymui įstatymų nustatytų sąlygų ir tvarkos. Kitaip tariant, tai tarsi valstybės atsisakymo forma pripažinti sudarytą santuoką kaip juridinį faktą už įstatymo numatytų sąlygų pažeidimą sudarant santuoką, išreikšta teismo sprendimu. Tokiu atveju santuoka negaliojančia laikoma nuo pat jos sudarymo momento, ir preziumuojama, kad šeimos teisiniai santykiai tokiu susitarimu nebuvo sukurti.

1948 m. gruodžio 10 d. priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, prie kurios Lietuva prisijungė 1991 m. kovo 12 d., įtvirtina kiekvieno žmogaus teisę tuoktis ir kurti šeimą. Plačiau išnagrinėjus Konstitucijoje, CK ir kituose teisės aktuose įtvirtintą santuokos apibrėžimą, galima išskirti tokius santuokos požymius: tai vyro ir moters sąjunga, ginama valstybės, grindžiama monogamijos principu, tai laisvanoriška, lygiateisė sąjunga, sudaroma laikantis tam tikrų valstybės nustatytų jos sudarymo taisyklių, sutuoktinių sudaroma asmeniškai (ne per atstovus) neapibrėžtam laikui, turint tikslą sukurti šeimą. Šie išvardyti požymiai atspindi Lietuvoje suprantamą ir pripažįstamą santuokos koncepciją. Kai kurie iš jų yra būtinosios sąlygos sudaryti santuoką ir valstybei ją pripažinti kaip juridinį faktą. Nesant bent vienos iš būtinųjų santuokos sudarymo sąlygų, arba, kitaip tariant, pažeidžiant bent vieną iš principų, kuriuos valstybė įtvirtina kaip pamatinius bendroje santuokos koncepcijoje, kuri pripažįstama Lietuvoje, pati valstybė ir įtvirtina santuokos pripažinimo negaliojančia institutą.

Terminas “negaliojantis” lietuvių kalboje suprantamas kaip tam tikros galios (šiuo atveju teisinės) neturėjimas iš esmės, jos nesuteikimas arba atėmimas. Tačiau kalbant apie santuokos pripažinimo negaliojančia institutą, santuokos negaliojimas gali būti pripažįstamas tik teismo, ir situacija, kuomet santuoka sudaryta užsienio valstybėje arba bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir neįtraukta į apskaitą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje, nelaikytina santuokos negaliojimu. Civilinės teisės prasme tai bus tiesiog nesanti, neegzistuojanti, teisinių pasekmių nesukelianti santuoka.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (5743 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 60 KB
  • Santuokos anuliavimo teisinis reguliavimas
    10 - 7 balsai (-ų)
Santuokos anuliavimo teisinis reguliavimas. (2016 m. Gegužės 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/santuokos-anuliavimo-teisinis-reguliavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:57