Santuokos sudarymo teisinis reguliavimas


Teisės kursinis darbas.

Įvadas. Santuokos samprata, sudarymo sąlygos ir jų teisinė reikšmė. Santuokos samprata. Santuokos sudarymo sąlygų samprata ir teisinė reikšmė. Materialiosios santuokos sudarymo sąlygos. Skirtinga būsimų sutuoktinių lytis. Santuokos savanoriškumas. Santuokinis amžius. Sutuoktinių veiksnumas. Monogamija. Artima sutuoktinių giminystė. Santuokos sudarymo tvarka. Santuokos registracijos teisinė reikšmė. Santuokos registracija civilinės metrikacijos įstaigose. Santuokos registracija bažnyčios (konfesjų) nustatyta tvarka. Santuokos teisiniai padariniai. Turtiniai teisiniai padariniai. Asmeniniai neturtiniai teisiniai padariniai. Išvados. Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai.


Teisės literatūroje nėra vieningos nuomonės apie santuokos teisinę sąvoką dėl 2 priežasčių:

skiriasi konkretus ir bendras santuokos sudarymo materialiųjų ir procedūrinių sąlygų įvardijimas.

Atsižvelgiant į tai, dažniausiai nagrinėjamos ir grindžiamos materialiosios santuokos sudarymo sąlygos, nes dėl jų pažeidimo atsiranda pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia.

Kai kuriose valstybėse – Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Latvijoje- konkreti teisinė santuokos sąvoka nėra įteisinta, nors doktrininė sąvoka yra.

Galiojusiame LR santuokos ir šeimos kodekse santuokos sąvoka nebuvo pateikta. Tai grindžiama nuostata, kad santuoka – kompleksinis institutas, dėl to teisinis apibrėžimas būtų neišsamus, kadangi negalėtų apimti esminių santuokos požymių, esančių už teisės reguliavimo ribų.

Santuokos ir šeimos santykius nagrinėjančioje teisės literatūroje santuokos sąvoka dažniausiai pateikiama skirtingai vertinant kai kuriuos esminius arba bendruosius požymius:

santuoka apibrėžiama kaip savanoriška ir lygiateisė laisva vyro ir moters sąjunga, iš esmės sudaryta visam gyvenimui nustatyta tvarka, laikantis įstatymų reikalavimų ir skirta sukurti šeimą bei jų tarpusavio teises ir pareigas;

santuokos tikslas „gimdyti ir auklėti vaikus“, pabrėžiamos teisės ir pareigos (asmeninės ir turtinės);

A. Nečajeva teigia, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga, sudaryta iš esmės visam gyvenimui siekiant sukurti šeimą.

Taigi dauguma autorių nurodo pagrindinį santuokos tikslą – šeimos sukūrimą. Jeigu santuoka sudaroma neturint minėto tikslo, yra pagrindas pripažinti ją negaliojančia. Jei tokio tikslo nepavyksta pasiekti, santuoka dažniausiai baigiasi nutraukimu. Visa tai autoriai priskiria santuokos esmei bei pripažįstama kaip tam tikra vyro ir moters šeimos santykių forma.

Remiantis užsienio valstybių teismų praktika, galima pateikti vieną iš „klasikiniu“ tapusiu santuokos apibrėžimų, kuris suformuluotas 1866 m. byloje Hyde v. Woodmansee: „Santuoka – savanoriškai iki galvos besitęsianti vieno vyro ir vienos moters sąjunga.“ Ši sąvoka apibrėžia monogamijos ir savanoriškumo principus, taip pat pastovumą bei specifinį neterminuotą pobūdį.

Užsienio valstybių teisėje galima rasti tiek teisinį, tiek doktrininį santuokos apibrėžimą:

Vokietijos civilinio kodekso 1353 paragrafe įtvirtintas „santuokos sąjungos“ terminas ir nustatyta, kad santuoka sudaroma visam gyvenimui;

Baltarusijos respublikos santuokos ir šeimos kodeksas pateikia santuokos sąvoką ir nurodo kelias santuokos sudarymo sąlygas bei tikslą: „Santuoka – savanoriška vyro ir moters sąjunga, sudaroma laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, sąlygų ir reikalavimų siekiant sukurti šeimą ir sukelianti šalims tarpusavio teises ir pareigas“;

Bulgarijos Konstitucijoje nurodoma: „Santuoka – tai savanoriška vyro ir moters sąjunga“;

Rusijos Konstitucijos 38, Ukrainos Konstitucijos 61, Estijos Konstitucijos 27 straipsniuose įtvirtintas valstybės įsipareigojimas saugoti šeimą;

Rumunijos Konstitucijos 44 straipsnyje teigiama, kad santuoka yra šeimos pagrindas;

Italijos Konstitucijoje šeima suvokiama kaip natūrali sąjunga, pagrįsta santuoka: Respublika pripažįsta šeimos, kaip prigimtinio susivienijimo, pagrįsto santuoka, teises (29 straipsnis);

Airijos Konstitucija nustato, kad „valstybė įsipareigoja ypač rūpestingai saugoti santuokos institutą, kurio pagrindu kuriama šeima“;

Remiantis minėtų valstybių nuostatomis, galime įžvelgti, kad jei šeima kuriama santuokos pagrindu, ji labiau ginama valstybės.

Įvertinus anksčiau pateiktas santuokos sąvokas ir esminius santuokos požymius, apibrėžimą galima būtų pateikti taip: „Santuokinio amžiaus vyro ir moters savanoriškumas ir laisvas susitarimas, įtvirtintas šio kodekso 3.12 - 3.17 straipsniuose nustatytomis sąlygomis ir 3.18 – 3.25 straipsniuose nustatyta tvarka, sukurti šeimą“.

Kodekso 3.7 straipsnio 2 dalis galėtų būti sukonkretinta – apibrėžta ne tik vyro ir moters įvardijimą sutuoktiniais sudarius santuoką, bet ir pakeitusį jų statusą: „Vyras ir moteris, sudarę santuoką, tampa sutuoktiniais, įgyjančiais šio kodekso 3.26-3.36 straipsniuose nustatytas asmenines ir 3.87-3.129 straipsniuose nustatytas turtines teises ir pareigas.“

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Ramunė
  • 35 puslapiai (10637 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 77 KB
  • Santuokos sudarymo teisinis reguliavimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Santuokos sudarymo teisinis reguliavimas. (2017 m. Birželio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/santuokos-sudarymo-teisinis-reguliavimas.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 27 d. 00:58