Santuokos: susituokusieji pagal 5 m amžiaus grupes


Statistikos namų darbas.

Santuokos susituokusieji pagal 5 m amžiaus grupes.


Susituokusių Lietuvoje moterų skaičius. Duomenys imami 2014 metų. Santuokų tyrimas prasideda nuo šios amžiaus grupės – iki 15 metų bei baigiasi 75 metai ir vyresni. Duomenys pateikiami kas penkerius metus, tai reiškia, suskirstyta į tokias grupes: Iki 15 metų; 15–19 metų; 20–24 metų; 25–29 metų; 35–39 metų; 45–49 metų; 50–54 metų; 55–59 metų; 65–69 metų; 75 metų ir vyresni.

Darbo tikslas:

Ištirti susituokusių moterų duomenis 2014 metais pagal 5 m. amžiaus grupes.

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti analizuojamus duomenis ir juos susisteminti;

Apskaičiuoti santykius rodiklius;

Pateikti kiekvieno rodiklio aritmetinius dydžius;

Ištirti požymių sklaidą;

Išanalizuoti dinamikos rodiklius;

Nustatyti tendencijas ir pateikti prognozes;

Ištirti rodiklių priklausomybę.

Taip pat, atliekant statistinį stebėjimą, svarbu nustatyti ir statistinius požymius bei jų rūšis. Statistiniai požymiai – tai visumos vienetų savybės, kuriomis domimasi atliekant statistinį tyrimą, pavyzdžiui, studentų požymiai yra lytis, amžius, mokymo įstaiga, gaunama stipendija ir t.t. Statistiniai požymiai yra skirstomi pagal jų prigimtines savybes į laikinius, erdvinius ir daiktinius. Daiktiniai požymiai taip pat yra skirstomi į kiekybinius ir kokybinius. Kokybiniai duomenys gali būti nominaliniai ir ranginiai. Kokybiniai duomenys dažniausiai būna išreikšti žodine ar vaizdine forma, juos daug sunkiau analizuoti ir lyginti tarpusavyje. Šiame darbe yra analizuojami kiekybiniai duomenys, kadangi tai duomenys, kurie išreikšti skaitine išraiška. Tokie duomenys taip pat yra skirstomi į diskretinius ir tolydinius. Diskretiniai duomenys – tai duomenys, kurie įgija fiksuotas reikšmes, o tolydiniai – įgiję reikšmes iš intervalo. Taip pat kiekybiniai dar yra skirstomi į intervalinius bei santykinius.

Apžvelgę šio tyrimo duomenis matome, kad susituokusiųjų rezultatai yra išreikšti skaičiais, kurie yra sveikieji, įgyjantys fiksuotas reikšmes, todėl galime teigti, kad darbe analizuojami kiekybiniai diskretieji duomenys.

Tam, kad išmatuotume ir pateiktume kiekybinių ir kokybinių požymių charakteristikas, tarnauja matavimo skalės. Matavimų skalė – tai požymių reikšmių matavimo būdas. Dažniausiai naudojamos tokios kintamųjų matavimo skalės:

Vardų skalė skirta kokybiniams požymiams apibūdinti. Rangų skalė numato tam tikrą požymių sutvarkymą vienas kito atžvilgiu, jos pagrindinė savybė yra eiliškumas. Vardų skalė gali būti taikoma kokybiniams ir kartais kiekybiniams kintamiesiams išmatuoti. Intervalų skalė leidžia nustatyti skirtumą tarp dviejų sutvarkytos eilutės narių, kuris rodo, kiek daugiau (mažiau) matuojamo požymio yra viename elemente, palyginti su kitu elementu. Nulinis taškas intervalų skalėje yra susitarimo reikalas (laisvai parenkamas). Santykių skalė skiriasi nuo intervalų skalės tik tuo, kad joje yra apibrėžta absoliuti atskaitos pradžia, t. y. nulinis taškas, rodantis, kad tiriamojo požymio nėra. Ši skalė leidžia nustatyti proporcijas, t.y. skaitmeninį matuojamojo požymio santykį. Santykių skalės kintamieji gali būti: ūgis, svoris, amžius, kaina, savikaina, atlyginimas, produkcija, prekių apyvarta, pajamų lygis, vartojimo lygis ir t.t.

Kiekybinio kintamojo dažnių skirstinio grafinis vaizdas yra histograma. Ja dažniausiai vaizduojamos intervalinės variacinės sekos abscisių ašyje atidedant intervalus, o ordinačių ašyje šių intervalų dažnius arba santykinius dydžius. Kiekviename intervale brėžiamas stačiakampis, kurio aukštis atitinka to intervalo duomenų dažnį arba santykinį dažnį.

Skaičiuojant vidurkį reikia parinkti tinkamą vidurkio rūšį.

Vidurkių rūšys priklauso nuo nagrinėjamo reiškinio turinio, todėl vidurkiai apskaičiuojami įvairiais būdais:

Apskaičiavę visus vidutinius dydžius matome, kad 25–29 amžiaus moterų grupės aritmetinis vidurkis yra kur kas didesnis (5901,47) už 50–54 metų moterų grupės aritmetinį vidurkį (343,73). Geometrinis vidurkis parodė vidutinius susituokusių moterų pagal parinktas dvi amžiaus grupes kitimo tempus, iš kurių matome, kad panašus rezultatas gavosi tiek 25–29 amžiaus grupės (1,06), tiek 50–54 amžiaus grupės (1,05), skirtumas tik toks, kad 25–29 amžiaus grupės rezultatas 0,01 dydžiu didesnis. Skaičiuojant geometrinį vidurkį santykiniais dydžiais, rezultatai gavosi tokie patys kaip ir skaičiuojant absoliutiniais dydžiais. Taip pat matome, kad nė viena amžiaus grupė neturi modos, kadangi visos reikšmės pasikartoja vienodą kartą skaičių. Mediana parodė, kad 25–29 amžiaus grupės mažiau nei pusė reikšmių yra mažesnės už 6633, o 50–54 amžiaus grupės mažiau nei pusė reikšmių yra mažesnės už 351. Kvartiliai šiuos dydžius padalino į keturias lygias dalis. Pirmasis kvartilis parodo reikšmę, iki kurios 25% reikšmių yra mažesnės, antrasis 50% ir t.t. Jeigu analizuotume 25–29 amžiaus moterų grupę, tai reikštų, jog 25% šios amžiaus grupės moterų yra mažiau už 4657,5 ir t.t.

  • Statistika Namų darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 41 puslapis (7331 žodis)
  • Universitetas
  • Statistikos namų darbai
  • Microsoft Word 238 KB
  • Santuokos: susituokusieji pagal 5 m amžiaus grupes
    10 - 5 balsai (-ų)
Santuokos: susituokusieji pagal 5 m amžiaus grupes. (2016 m. Vasario 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/santuokos-susituokusieji-pagal-5-m-amziaus-grupes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:20