Saprofitiniai ir parazitiniai grybai
Parazitinis mitybos budas. Valgomieji grybai skaidres. Saprofitiniai augalai. Skėtinė žvynabudė dauginimas.
Saprofitiniai ir parazitiniai grybai ir jų ekologinė reikšmė. Saprofitiniai grybai. Parazitiniai grybai.
Grybų mitybos būdas yra visai kitoks negu aukštesniųjų augalų. Neturėdami chlorofilo, jie minta gatavomis organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis. Toks mitybos būdas vadinamas heterotrofiniu. Pagal tai grybai skirstomi į saprofitinius ir parazitinius. Saprofitiniai grybai minta negyvomis augalinės arba gyvulinės kilmės organinėmis medžiagomis bei jų liekanomis: nukritę lapai, spygliai, kelmai, nudžiūvę medžiai, išvartos, negyva žolinė danga, ekskrementai. Šių grybų gausu dirvožemyje, kur yra augalinės kilmės liekanų, miške ant nukritusiulapų, šakelių ir šakų, spyglių, negyvų žolių, supuvusiu kelmų, stuobrių, išvartų, žvėrių ir gyvulių ekskrementų. Jie sudaro maždaug 3\4 visų žinomų grybų. Pirminė grybiena yra trumpalaikė, antrininkė – ilgalaikė ir dažniausiai daugiametė. Saprofitiniai grybai, išskyrus medieną gadinančius (trobagrybius ir kt. ), žmogui yra naudingi. Iš saprofitinių grybų nemaža yra ir valgomųjų. Iš žinomesnių valgomųjų grybų, šiai grupei priklauso pievagrybiai, bobausiai, skėtinė žvynabudė ir kt.
2012 m.
5.00
Microsoft PowerPoint pristatymas 
454 KB
454 KB
12 puslapiai
Panašūs referatai