Sarbievijaus poezijos bruožai


Lietuvių namų darbas. M. K. Sarbievijaus poezijos bruožai.


Sarbievijus sako,kad žmogus neamžinas ir kiekvienam reikia tai atsiminti. “Vasaros,rudens ir pavasarinės pralekia dienos,Tau tiktai išliks amžinai tas šaltis Ir plaukai žili.Nepadės balzamas, Nepaslėps šarmos nei gėlių vainikai, Galvą apjuosę.” Šiomis eilutėmis pasakomas, koks žmogaus gyvenimas yra trapus. Vieną dieną džiaugiamės gražia diena,kitą jau gulim žemių apsupty,kelis metrus po ja.

Pasak Sarbievijaus,net ir tokio trumpo savo gyvenimo žmogus nevaldo. Žmogus tik veltui viską planuoja,nes virš visko ironiškas Fortūnos šypsnys plevena. Jos mes negalime nei suprasti nei kažkaip valdyti,nes ji atsitiktinis likimas ar sėkmė. Lemtis mėgsta žaisti su mumis,vienąkart leisdama pakilt aukščiau visko,bet kitą kart ji mus nuleis ten kur net blogiausi nenori likti. “Žemėn žmogų parblokšt ,smarkiai riedėdamas, Argi vėl nepakels čia pat? Toks jau būdas lemties – pokštus mums nuolat krėst.”

Ne tik Sarbievijus savo poezijoje parodo priklausimą lemčiai,bet ir Dievui. Sarbievijaus mėgstamas barokinis vaizdinys “gyvenimas-teatras”. Pabrėždamas,kad visi šiame pasaulyje vaidina tam tikrus vaidmenis.

Sarbievijaus poezijos bruožai. (2015 m. Spalio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/sarbievijaus-poezijos-bruozai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:11