Šatrijos Ragana


Šatrijos ragana irkos tragedija aprasymas. Šatrijos ragana sename dvare aprasymas. Šatrijos ragana referatas. Referatas apie satrijos ragana. Skaidrės apie šatrijos raganą. Satrijos ragana sename dvare,irkos tragedija. Sename dvare aprasymas. Šatrijos ragana sename dvare skaidres.

Lietuvių referatas. Svarbiausi gyvenimo faktai. Marija Pečkauskaitė, slapyvardžiu Šatrijos Ragana, į lietuvių literatūrą atėjo nesunkiai, tarsi savaime. Marija – Šatrijos Ragana. Šis vardas suartina priešybes ir jas sujungia. Tokia rašytojos forma gal ir niekieno nebuvo pavartota. Buvo – vien ragana. Raganėle Mariją meiliai vadino Povilas Višinskis, kuris mokė ją lietuvių kalbos, padėjo žengti pirmuosius žingsnius į literatūrą. Kūryba.

Marija pečkauskaitė, slapyvardžiu šatrijos ragana, į Lietuvių literatūrą atėjo nesunkiai, tarsi savaime. Marija – šatrijos ragana. Buvo – vien ragana. Ir labai mariją mylėjo, bet nesulaukė iš jos tokio pat jausmo. Iš raganėlės tikriausiai ragana, o šatrijos – pagal aukščiausiąjį žemaitijos kalną, esantį netoli jos gimtųjų vietų.

Būsimoji rašytoja gimė 1877m. Kovo 8d. Mėdingėnų dvare (dabar plungės raj. , žlibinų apyl. ) savo motinos stanislovos šiukštaitės tėviškėje. Iki dešimties metų marija augo labūnavos dvare (dabar kelmės raj. , kolainių apyl. ). Jos senelis iš tėvo pusės vincentas pečkauskas, vedęs aštuoniolika metų už save jaunesnę stanislavą šiukštaitę ir susilaukęs keturių vaikų (dviejų dukterų ir dviejų sūnų), labūnavoje gyveno iki 1887m. Tais pačiais metais jis iš kunigaikščio a. Druckio – liubeckio išsinuomojo užvenčio dvarą. Vaižgantas apie anuprą pečkauską rašo, kad buvo žmogus ramus, niekur nėjo, su niekuo nesusidėjo, negėrė, tad pinigų veltui neskleidė . Bet buvęs silpnas ūkininkas ir dar silpnesnio šiaip jau būdo žmogus. Kai buvę reikalinga ko nusipirkti, tai vis dar pridėdavęs, ne nuderėdavęs; vis jam rodęsi, kad per pigiai užprašyta; rodęs bajorišką savo dosnumą . Lygiai duodavęs ir apgaunamas. tad labūnavą visai nugyveno ir gavo paleisti iš savo rankų nuomininkui, o pats 1887m. Išsinuomojo iš kun. Druckio – liubeckio užvenčio dvarą.

Stanislava ir anupras pečkauskai buvo apsišvietę dvarininkai. Išsinuomoję užvenčio dvarą, anupras ir stanislava pečkauskai gyveno pasiturimai: samdė vaikams namų mokytojus, turėjo tarnų, dažnai svečiavosi bei priiminėjo pas save svečius.