Šatrijos Raganos pedagoginis palikimas


Pedagogikos savarankiškas darbas. Įvadas. Šatrijos Raganos biografijos esminiai bruožai. Šatrijos Raganos pedagoginis palikimas. Refleksija. Išvados. Literatūra.


Marija Pečkauskaitė-rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja. Ši Lietuvos moteris švietėja ypač daug dėmesio savo gyvenime skyrė pedagoginiam bendravimui, ji aiškinosi pedagogų ir tėvų bendravimo reikšmę vaiko ugdyme, skleidė idėjas apie dorovinę savimonę ir tokiu būdu paliko didelį palikimą Lietuvos pedagogikai. Pasirinkau šią temą todėl, kad Šatrijos Ragana man, kaip būsimai socialinei pedagogei yra gyvas pavyzdys. Juk pedagogas turi būti humaniškas, išprusęs, gražių manierų, visada pasirengęs padėti mažesniam, silpnesniam, vesti mokinį gėrio, tobulumo, tiesos ir išminties keliu. Viso šito ir moko mus visada užjaučianti, pasiaukojanti dėl kitų moteris, kaip sake Vaižgantas per rašytojos laidotuves “Ji buvo skaisti saulelė, šilta šilimėlė, kurios spinduliai plito po Lietuvą“.

Šiame darbe aptariama pedagogės asmenybė, jos ugdymo tikslai ir uždaviniai, vaikų ugdymas ir vertybių puoselėjimas, pedagogės pašaukimas.

Šeimoje kartu su Marija augo dar trys Pečkauskų vaikai-Sofija, Steponas ir Vincentas. Gimnazijos mokslo kursą jaunoji rašytoja išėjo samdomų mokytojų dėka. Mokėsi Peterburgo gimnazijoje, Varšuvoje. Studijavo Šveicarijos universitetuose, pažino savo meto Europos kultūrą.

1936 metais ji išleidžia knygą “Motina-auklėtoja”, kurioje autorė stengėsi gyvenimo pavyzdžiais perduoti savo mintis motinoms, auklėtojoms pilnutiniam vaiko ugdymui.

Kaip teigia Gediminas Mikelaitis(Šatrijos Ragana, Raštai, 1V, Pedagogika 2010, p.703) “Šatrijos Ragana neabejotinai priklauso lietuvių tautos mokytojų, šviesintojų, dorintojų elitui.” Pritariu lietuvių autoriaus nuomonei, juk nedaugelis mūsų krašto žmonių įsitikinę, kad vaikus reikia mokėti auklėti remiantis pedagogikos mokslo žiniomis. Rašytoja pedagogiką laikė vienu iš svarbiausių ir reikalingiausių mokslų, tačiau Marija nerimavo, kad pedagogai, mokytojai dirba formaliai, nenuoširdžiai, jie nesirūpina paruošti vaikus gyvenimui, nenori nuoširdžiai bendrauti su jais ir nesidomi jų bendravimu, tarpusavio santykiais mokykloje. M. Pečkauskaitę piktino netik mokytojų elgesys, bet ir pačių tėvų bendravimas su vaikais: vaikas nuo mažų dienų girdi visokius piktžodžiavimus, melus, mato neapykantą, nedarnumą. Ji teigė, kad tokio bendravimo priežastys yra mažas dėmesys vaikų mokymui ir auklėjimui, o būtent sumanus ugdymas, vadovavimas vaiko veiklai yra raktas į sėkmingą bendravimą ir ugdymą.

Šatrijos Raganos pedagoginis palikimas. (2015 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/satrijos-raganos-pedagoginis-palikimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:30