Saturnas
Saules sistemos planeta milžinė. Sudėtis, Fizinės charakteristikos. Palydovai. Literatūra. Saules sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos nuotolio kinta nuo 0.4 iki 1.3 ryškio. Kampinis skersmuo kinta tarp 14.5″ ir 20″. Saturno atmosfera susideda iš mol. vandenilio (96.3% tūrio), helio (3.25%), metano, amoniako, etano ir kitų dujų. Pa-viršių ištisai dengia amoniako, vandens ir amonio hidrosulfido kristalėlių debesys, matoma tamsių ir šviesių juostų, juosiančių planetą lygiagrečiai su pusiauju, vėjas ties pusiauju pučia iš vakarų į rytus ~400 m/s greičiu. Aukštesnių platumų skirtingose juostose vėjas pučia priešingomis kryptimis. Dėl to atmosferoje daug sūkurių. Atmo¬sferos geometrinis albedas 47%. Saturno efektinė temperatūra 81 K. Saturnas, kaip ir kitos planetos milžinės, neturi kieto paviršiaus. Saturno teoriniai modeliai numato, kad nuo paviršiaus iki ~32 000 km gylio yra skysto mol. vandenilio sluoksnis, po to ~12 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis ir ~16 000 km spindulio metano, amoniako ir vandens ledų bei silikatų branduolys.
Saules sistemos planeta milžinė. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos nuotolio kinta nuo. iki. ryškio. Kampinis skersmuo kinta tarp. 5? Ir 20?. Saturno atmosfera susideda iš mol. Vandenilio (. 3% tūrio), helio (. Paviršių ištisai dengia amoniako, vandens ir amonio hidrosulfido kristalėlių debesys, matoma tamsių ir šviesių juostų, juosiančių planetą lygiagrečiai su pusiauju, vėjas ties pusiauju pučia iš vakarų į rytus ~400 m/s greičiu. Dėl to atmosferoje daug sūkurių. Atmosferos geometrinis albedas 47%. Saturno efektinė temperatūra 81 k. Magnetinio srauto tankis ties paviršiumi. 1·10–5 Magnetosferos ašis beveik sutampa su sukimosi ašimi. Aplink saturną pusiaujo srityje skrieja ledo dalelių spiečiai – saturno žiedai. Atrasta 31 gamtinis saturno palydovas. 1979–1981 m. Saturną ir jo palydovus tyrinėjo jav tarppl. Erdvėlaiviai pioneer 11 , voyager 1 ir voyager 2 . 1997 m. Į saturną paleistas nasa – esa erdvėlaivis cassini , kuris pasieks saturną 2004 m. Planeta pavadinta vieno iš vyriausiųjų romėnų dievų saturno vardu. Saturnas laikomas graikų dievo krono analogu. Dar žr. Sėlija.
Saturnas (senovės Lietuvių vadintas sėlija) – antra pagal dydį (po jupiterio) ir šešta pagal atstumą nuo saulės planeta. Saturnas matomas plika akimi, dėl to žinomas nuo senovės. Ženklas: ?.
2010 m.
5.00
Microsoft Word 
35 KB
35 KB
2 puslapiai
Panašūs referatai