Saugumas


Teisės konspektas. Kas yra saugumo objektas? Nuo ko reikia saugoti? Kaip saugoti? (priemonės ir būdai likviduojant potencialias grėsmes). Prmuoju atveju turėtume apsibrėžti, ką ištikrųjų reikėtų saugoti. Tarkim kasdienišku mąstymu reikia saugoti automobilį, būstą, pinigus, gyvybę, trumpai tariant individą ir jo gerbūvį. Tada antruoju atveju mes galvojame: nuo ko saugoti? Nuo nusikaltėlių, stichinių nelaimių ir pametimo. Taigi visa tai žinodami, mes galime imtis priemonių, kad grėsmės nesunaikintų mūsų gerbūvio: signalizacija automobylyje, bute, pinigai banke.


Prmuoju atveju turėtume apsibrėžti, ką ištikrųjų reikėtų saugoti.

Viduramžiais saugumas suprantamas kaip sugebėjimas apsirūpinti reikimais ištekliais ir juo apsaugoti nuo priešų. Pagrindiniais šalies saugumo veikėjais buvo kariuomenės, kurias išlaikydavo gyventojai ir kurios saugojo bendruomenę nuo užpuolimo.

Tačiau kuriantis tautinėms valstybėms atsirado pagrindas saugoti ne tik teritoriją, savo žemę, pragyvenimo šaltinį, paradoksalu, tačiau indvividų saugumo problema pasižymi tuo, kad individų saugumas priklauso nuo valstybių, tačiau tuos pačiu iš dalies pati valstybė kelia pavojų individui. Valstybė individui kelia grėsmę labai įvairiai, grėsmė jiems gali kilti per jų valstybę, jai saveikaujant su kitomis tarptautinėje sistemoje. John herzas suformulavo saugumo dilemos idėją , pagal kurią savarankiški valstybių bandymas rūpintis savo saugumu, nepaisant gerų norų, didina kitų valstybių nesaugumą, nes jei viena valstybė savo priemones laiko grynai gynybinėmis, tai kitos valstybės – potencialiai grėsmingomis. Tačiau šaltojo karo metais ši idėja nebuvo plėtojama ir todėl nėra įsitvirtinusi nei akademinėje literatūroje, nei politikos kontekste. Nors iš dalies šiai saugumo dilemai galima priskirti ir ginklavimosi varžybas. Taipogi žvelgiant istoriškai valstybių kariniai ir ekonominiai veiksmai, kurie buvo daromi dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo, dažnai susikirsdavo su analogiškais kitų valstybių veiksmais, ir viskas baigdavosi karu.

Buzanas teigia, jog individualaus ir nacionalinio saugumo prieštaravimas yra neišvengiamas. Jis užprogramuotas pačių socialinių grupių prigimtyje. Jei valstybė teikia individui tam tikrą saugumą, tai tuo pat metu ji turi kažkam grąsinti. Individualaus ir nacionalinio saugumo prieštaravimai kelia ne tik specifinius gynybos ir atgrasymo politikos klausimus, bet ir platesnias politines studijas. Pavyzdžiui žmogaus teisių problemą (8-9 dešimtmetyje). Taip buvo bandoma nustatyti individualaus saugumo vietą. Čia reikėtų paminėti haroldo lasswellą, kuris bando susieti individualią ir masių psichologiją ir su valstybės kontrolės mašina, ir su tarptautinės anarchijos spaudimu.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 3 puslapiai (1029 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 11 KB
  • Saugumas
    9 - 3 balsai (-ų)
Saugumas. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/saugumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:09