Savanoriško darbo teisinio reglamentavimo problemos Lietuvoje kursinis darbas


Teisės kursinis darbas.

Ivadas. Savanoriško darbo samprata. Savanoriško darbo tikslai ir rūšys. Savanoriško darbo organizatoriai. Savanoriško darbo teisinis reglamentavimas. Savanorystės samprata. Savanorystės reikšmė ir principai. Savanorystės formos. Savanorių draudimas. Savanoriško darbo teisiniis reglamentavimas es valstybėse. Išvados ir pasiulymai. Literatūra. Priedai.


Savanoriškas darbas vienareikšmiškai pripažįstamas vienu iš pagrindiniu NVO veiklos „variklių“, suteikiančių pranašumą organizacijoms, palyginti su kitais ūkio subjektais. Taip pat, pavyzdžiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone, savanoriai veikia ES socialinės integracijos ir pagalbos plėtojimo politikos vykdymą. Europos Parlamentas savanorius laiko aktyvios demokratijos rodikliu.

Savanoriško darbo teisinė charakteristika: Kalbant apie savanoriško darbo reglamentavimą, neabejotinai svarbu pradžioje išsiaiškinti, kas apskritai gali ir turėtų būti laikoma savanorišku darbu. Tai svarbu, visų pirma, todėl, kad tik tinkamai įvardijus, kas yra savanoriškas darbas, tampa aiški ir esamo (ar galimo) reglamentavimo taikymo sritis. Antroji priežastis – ir galbūt dar svarbesnė – ta, kad teisės aktuose netinkamai, pernelyg siaurai apibūdinus savanoriškos veiklos santykius gali būti sukurta papildomų kliūčių ir barjerų tam tikrų organizacijų ar asmenų veiklai.

Požymiai: Ko gero, svarbiausias, ryškiausias ir mažiausiai diskusijų keliantis savanoriško darbo požymis yra savanoriškumas, reiškiantis, kad asmuo dalyvauja tam tikroje veikloje visiškai niekieno neverčiamas, savo laisva valia. Kitas požymis – socialinis naudingumas. Asmuo, apsisprendęs skirti savo laiką, turimus intelektinius ir fizinius išteklius, paprastai siekia teigiamai veikti tam tikros visuomenės dalies raidą ir gerovę. JTO pripažįsta, kad tokiu socialiniu naudingumu gali būti laikoma ir tam tikra, ne materialinė, paties savanorio gaunama nauda. Neabejotinai labiausiai diskutuotinas savanoriško darbo požymis yra neatlygintinumas. Bendrai sutariama, kad savanoriškas darbas turi būti dirbamas ne iš finansinių paskatų. Tačiau pagrindinės diskusijos vyksta dėl to, ar asmuo apskritai gali gauti finansinį atlygį už darbą. Tiek skirtingos valstybės, tiek skirtingos tarptautinės organizacijos nėra sutarusios dėl atsakymo į šį klausimą. Pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir JTO agentūrų apibrėžimą savanorišku darbu taip pat laikomas darbas ne pelno organizacijose, t. y. darbas, kurį atlieka savanoriais vadinami darbuotojai, dažniausiai gaunantys atlyginimą, tačiau kurių darbo savanorišką pobūdį lemia tai, kad jų atlyginimas yra mažesnis nei nusistovėjęs darbo rinkoje Šitokiam vertinimui griežtai nepritaria Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, nes šis apibrėžia savanorišką darbą giežtai neatlygintinumo aspektu. Komiteto nuomonę palaiko ir dauguma ne pelno teisės teoretikų. Svarbus argumentas, patvirtinantis šią nuomonę,yra tas, kad itin sunku nubrėžti ribą tarp neatlygintinumo ir paprasčiausio darbuotojų išnaudojimo. Būtina pabrėžti, kad bet kuriuo atveju neatlygintinumo už veiklą nereikia painioti su išlaidų, reikalingų savanoriškam darbui atlikti, kompensavimu (pvz., kelionės, maitinimosi, telefono išlaidos ir pan.).

Taikytina teisė: Gana ilgai galiojusios Darbo kodekso normos, įteisinusios savanorišką darbą Lietuvoje, leido daryti prielaidą, kad savanoriškas darbas yra darbo teisės dalykas. Tačiau tiek remiantis užsienio šalių praktika, tiek teisės teorija tampa aišku, kad tokia pozicija nėra teisinga, ir tam įrodyti užtenka prisiminti pagrindinius darbo teisinių santykių požymius – atlygintinumą, pavaldumą darbdaviui ir darbo santykių dalyko – darbo – apibrėžtumą (susitarimą dėl konkrečių darbų atlikimo). Kaip akivaizdžiai matyti išnagrinėjus savanorystės požymius ir kaip teisingai pabrėžia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas savo išvadoje, tiek pagalbos, tiek savanoriški darbai neturi darbo teisės reguliuojamų santykių požymių, todėl jie laikytini civilinės teisės reguliavimo dalyku. Tai reiškia, kad organizacijos ir savanorio susitarimas yra savanoriškas lygiateisių partnerių sandoris, kai šalys laisva valia gali susitarti dėl savo teisių ir pareigų. Pagal civilinę teisę toks sandoris tiesiog turi neprieštarauti viešajai tvarkai, gerai moralei ir imperatyvioms įstatymo normoms. Vadovaujantis šia nuostata svarbu nepamiršti savanoriško darbo specifikos. Nors organizacija ir savanoris yra lygiateisiai, savanoris vis dėlto įgyvendina konkrečios organizacijos tikslus, vadinasi, tam tikras pavaldumas darbo davėjui egzistuoja. Atliekant šiuos darbus, taip pat kaip ir darbo santykių atveju, savanoriui gali būti reikalingos socialinės garantijos ir apsauga. Dėl šios priežasties kai kurios šalys yra nustačiusios specifinį reglamentavimą siekdamos užtikrinti, kad visos minėtos garantijos savanoriams būtų suteiktos. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad paprastai šios garantijos yra svarbios tik specifinėms savanorių grupėms (kaip jau minėta, – nepilnamečiams, tarptautiniams savanoriams, dirbantiems pavojingomis sąlygomis), taigi svarbu užtikrinti, jog siekdama apsaugoti pastaruosius valstybė nevaržytų savanoriško darbo organizavimo apskritai. Žinant, kokia šiuo metu Lietuvoje yra su savanorišku darbu susijusi teisinė, visų pirma verta atsakyti į klausimą kodėl šios veiklos reglamentavimas apskritai gali būti reikalingas. Taip pat kaip ir bet kurioje kitoje reglamentavimo srityje, ieškant atsakymo, verta atsižvelgti į užsienio tendencijas, tačiau drauge nepamiršti, kad skiriasi kiekvienos valstybės teisėkūros tradicijos ir istorinis kontekstas. Kitaip sakant, tokie įstatymai, kokie tinka vienai šaliai, nebūtinai yra tinkami. Taigi ir atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį visų pirma reikia kreipti dėmesį į Lietuvos specifiką.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (4961 žodis)
  • Mokykla
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 68 KB
  • Savanoriško darbo teisinio reglamentavimo problemos Lietuvoje kursinis darbas
    10 - 8 balsai (-ų)
Savanoriško darbo teisinio reglamentavimo problemos Lietuvoje kursinis darbas. (2016 m. Vasario 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/savanorisko-darbo-teisinio-reglamentavimo-problemos-lietuvoje-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:52