Savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas: teorinės ir praktinės problemos


Teisės magistro darbas. Įvadas. Valstybinis socialinis draudimas. Socialinis draudimas - socialinės saugos sistemos dalis, funkcijos ir principai. Valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių subjektai savarankiškai ir pagal darbo sutartį dirbantys asmenys. Savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo teisinis reguliavimas teorinės ir praktinės problemos. Asmenų, dirbančių savarankiškai, socialinio draudimo aprėptis. Socialinio draudimo rūšys, kuriomis draudžiami asmenys, dirbantys savarankiškai pensijų bei ligos ir motinystės socialinis draudimas. Asmenų, dirbančių savarankiškai, pareigos. Prievolė registruotis valstybiniuose registruose. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė. Savarankiškai dirbančių asmenų teisės į išmokas nustatymas. Teisė į socialinio draudimo pensiją. Teisė į ligos, motinystės tėvystės ir motinystės(tėvystės) pašalpą. Išvados. Literatūra. Anotacija lietuvių ir anglų kalbomis. Santrauka lietuvių kalba. Santrauka anglų kalba.


Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo teisinis reglamentavimas pateikia nemažai klausimų teisės aktus įgyvendinant praktikoje, todėl šių asmenų valstybinio socialinio draudimo problematika pastaruoju metu tapo aktuali Lietuvos įstatymų leidėjui, teisės aktus vykdančioms institucijoms, patiems šia veikla užsiimantiems asmenims. 2009 m. pradžioje įsigaliojo eilė teisės aktų nuostatų pakeitimų, reglamentuojančių asmenų dirbančių savarankiškai valstybinį socialinį draudimą. Nuo 2009 m. sausio 1 d. keitėsi šių asmenų kategorijų bei socialinio draudimo rūšių, kuriomis draudžiami savarankiškai dirbantys aprėptys, ženklai padidinti VSD įmokų mokėjimo tarifai.

Turime pastebėti, jog nei Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, nei Tautos prisikėlimo, nei Liberalų ir centro sąjungos, nei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijų, 2008 m. laimėjusių rinkimus ir sudariusių valdančiąją koaliciją programose nebuvo numatyta spręsti valstybinio socialinio draudimo garantijų savarankiškai dirbantiems asmenims klausimus. Kita vertus, minimalių valstybinio socialinio draudimo garantijų, teikiamų asmenims dirbantiems savarankiškai, problemos ilgalaikis aktualumas, paskatino priimti šių asmenų socialinį draudimą reglamentuojančius teisės aktų pakeitimus.

Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo tyrimai Lietuvoje nėra gausūs. Išsamiau savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo klausimus nagrinėjo Bernotas D. ir Guogis A. 2003 m. ir 2006 m. išleistose monografijose. Autoriai analizuoja socialinių garantijų, teikiamų įvairiose Europos Sąjungos šalyse savarankiškai dirbantiems asmenims skirtumus, lygina šalių socialinio draudimo sistemas remdamiesi konkrečiais statistiniais duomenimis. Vadovėlyje „Socialinės saugos pagrindai“ J. Tartilas, nagrinėdamas socialinio draudimo sistemos sudedamąsias dalis, taip pat skiria dėmesį savarankiškai dirbančiųjų asmenų socialiniam draudimui. Darbo ir socialinių tyrimų institutas 2004 m. ir 2009 m. yra atlikęs mokslinius tyrimus, kuriuose nagrinėjamas savarankiškai dirbančių asmenų aprėpties didinimas bei tam tikrų socialinių grupių darbo pajamų apmokestinimo pokyčių 2008-2011 metais klausimai. Ūkio ministerijos užsakymu 2007 m. Advokatų profesinės bendrijos Soloveičikas, Markauskas, Aviža, Bagdanskis atlikta studija „ Individualios veiklos reglamentavimo analizė“. Analizuodamas pagrindinius socialinės apsaugos principus, D. Pieters aptaria savarankiškai dirbančių asmenų ypatumus skirtingose socialinio draudimo sistemose. P. Shoukens tyrinėja Centrinės ir Rytų Europos šalių asmenų dirbančių savarankiškai socialinės apsaugos sistemas.

tema nėra išsamiai nagrinėta teisinėje literatūroje;

svarbus temos naujumas – analizuojami šiandieninėje valstybės situacijoje sprendžiami savarankiškai dirbančių privalomojo socialinio draudimo teisinio reguliavimo klausimai;

tema atveria galimybę stebėti ir vertinti teisės aktų įgyvendinimą, identifikuoti kylančias problemas.

teisės aktų, reglamentuojančių savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą, kaita ir jų praktinio veikimo efektyvumas savarankiškai dirbančiųjų socialinei apsaugai.

savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje, bei šių nuostatų įgyvendinimas praktikoje.

analizuoti savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą reglamentuojančią teorinę bazę – įstatymus, įvertinant jų nuostatų įgyvendinimą praktikoje, privalomai draudžiant asmenis dirbančius savarankiškai.

analizuoti teisės aktų, reglamentuojančių savarankiškai dirbančių asmenų valstybinį socialinį draudimą praktinio įgyvendinimo teigiamas bei neigiamas puses .

Šiems uždaviniams spręsti panaudoti literatūros šaltiniai:

valstybinių įstaigų interneto svetainėse bei visuomenės informavimo priemonėse pateikiama informacija.

Sprendžiant iškeltus uždavinius darbo pirmame skyriuje analizuojama asmenų dirbančių savarankiškai vieta Lietuvos socialinio draudimo sistemoje. Lyginant savarankiškai dirbančiųjų bei samdomų darbuotojų darbą, identifikuojami asmenų dirbančių savarankiškai darbinės veiklos ypatumai, nustatomi bei aptariami valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių subjektų (savarankiškai dirbančių asmenų bei samdomų darbuotojų) skirtumai.

Antrame darbo skyriuje pateikiama teisės aktų reglamentuojančių savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą analizė, vertinant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas dėl dirbančių savarankiškai, socialinio draudimo aprėpties didinimo (privalomai draudžiamų savarankiškai dirbančių asmenų kategorijų ir socialinio draudimo rūšių, kuriomis draudžiami šie asmenys plėtimo atžvilgiu). Atsižvelgiant į Socialinio draudimo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių asmenų dirbančių savarankiškai privalomą socialinį draudimą kaitą, identifikuojami bei nagrinėjami šių asmenų, teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo sunkumai, teisės socialinio draudimo išmokas problemos. Įvertinant teisės aktų, reglamentuojančių savarankiškai dirbančių asmenų valstybinį socialinį draudimą praktinio įgyvendinimo teigiamas bei neigiamas puses, sprendžiamas minėtų asmenų teisių bei teisėtų lūkesčių klausimas. Ar galiojantys, asmenų dirbančių savarankiškai valstybinį socialinį draudimą įtvirtinantys teisės aktai išsamiai ir tiksliai reglamentuoja šių asmenų socialinio draudimo klausimus.

Išskiriamos dvi, labiausiai paplitusias socialinės apsaugos dalys - tai socialinis draudimas ir socialinė parama. Socialinis draudimas, viena iš plačiai pasaulio valstybėse paplitusių pajamų perskirstymo formų. Jis veikia taip, jog kiekvienas apdraustasis, patekęs į socialinės rizikos situaciją, be jokio papildomo jo lėšų patikrinimo, t.y. nepriklausomai nuo to ar jam iš tiesų ji reikalinga, turi teisę į socialinio draudimo išmoką. Norint skirti socialinę paramą, tikrinama ar asmens pajamos atitinka visus reikalavimus tokiai paramai gauti, t.y „...ji siejama su socialiai priimtinu minimaliu pragyvenimu ir socialiai pateisinamomis išmokomis, kurios turi būti užtikrinamos kiekvienam, neatsižvelgiant į jo profesinį statusą.“ Taigi socialinė parama gali būti skiriama kiekvienam, tuo tarpu socialinio draudimo išmokas gali gauti tik apdrausti asmenys.

  • Teisė Magistro darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 57 puslapiai (18431 žodis)
  • Teisės magistro darbai
  • Microsoft Word 106 KB
  • Savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas: teorinės ir praktinės problemos
    10 - 2 balsai (-ų)
Savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas: teorinės ir praktinės problemos. (2015 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/savarankiskai-dirbanciu-asmenu-socialinis-draudimas-teorines-ir-praktines-problemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:22