Sąvartyno filtrato ir biodujų tvarkymas


Aplinkos kursinis darbas. Įvadas. Jurgeliškių sąvartyno veikla. Sąvartyne susidarantis filtratas ir jo tvarkymas. Filtrato keliamos problemos. Filtrato prevencijos priemonės. Filtrato skaičiavimai. Biodujų susidarymas ir jų tvakymas. Biodujų susidarymo procesas. Biodujų gavyba ir naudojimas. Biodujų skaičiavimai. Išvados. Naudota literatūra. Priedai.


Dabar visi nauji sąvartynai įrengiami su filtrato surinkimo sistemomis. Siekiant užtikrinti jų veikimo efektyvumą, svarbu ištirti tas filtrato savybes, kurios daro įtaką jo judėjimui drenažo sistemoje. Taip pat būtina pabrėžti, jog filtratas, patekęs į aplinką, lemia dirvožemio ir vandenų taršą, todėl labai svarbu, kad sąvartyno filtrato surinkimo sistema veiktų efektyviai ir nekeltų pavojaus aplinkai.

Tinkamai įrengti ir eksploatuoti sąvartynus galima tik žinant kokybinę komunalinių atliekų sąvartyno filtrato sudėtį. Tai būtina siekiant pritaikyti projektavimo, eksploatavimo, administracines ir kitas priemones [8]. Ieškant aplinkosaugos problemų sprendimo, svarbu kokybiniu požiūriu ištirti filtratą. Filtrato kokybiniai parametrai įvertinami pagal kelis požymius ir normatyvus kaip aplinkos, požeminio ir paviršinio vandens teršimo šaltinio. Išsami sąvartyno filtrato sudėties kaitos analizė leidžia parinkti optimalius valymo įrenginius, ieškoti teršalų šalinimo būdų, naudoti sąvartynuose drenažinį sluoksnį, kurio pralaidumo funkcijos išlieka ilgiausiai [9].

2 paveikslėlyje pateikiamas apibendrintas filtrato formavimosi modelis. Pavaizduotus komponentus galima sudėlioti į tokią eilės seką:

Dalis kritulių (P), pasiekiančių žemės paviršių, dėl tam tikro nuolydžio nubėga šlaitu ir sudaro šlaitinį nubėgimą (RO), dalis kritulių (P) infiltruojasi (I) į paviršinį sluoksnį (neuždengtos, dalinai uždengtos ar pilnai uždengtos atliekos), patekusios ant paviršiaus drėgmės dalis išgaruoja (ET), o likęs kiekis persisunkia per vegetatyvinį sluoksnį, jei toks egzistuoja, likusi drėgmės dalis po infiltracijos (I) juda žemyn per atliekas formuodama filtratą (PERC), kol pasiekia nelaidų sluoksnį. Toliau 3 paveikslėlyje pateikiama filtrato surinkimo sitema.

Čia pavaizduota filtrato surinkimo sistema susidedanti iš drenažo, kurį sudaro perforuotos drenos, išdėstytos granuliuotoje medžiagoje kas 50–200 metrų visame sąvartyno plote. Įrengiant komunalinių atliekų sąvartynų drenažo sistemą, naudojama geotekstilė, į kurią įsukami perforuoti filtrato surinkimo vamzdžiai bei geotekstilė paklojama virš drenažo sluoksnio. Tokios sudėtingos drenažo sistemos plačiai tyrinėjamos ir analizuojamos kitų mokslininkų. Filtrų ir granuliuotų medžiagų užteršimas priklauso nuo srovės greičio į ploto vienetą. Tokiu būdu didėja organinių, neorganinių ir skendinčių medžiagų masė per laiko vienetą, kas sukelia geotekstilės ir drenažo užpildo kolmatacijos proceso vystymąsi. Srauto tekėjimas ir filtravimasis per geotekstilę, padėtą aplink filtrato surinkimo vamzdį, yra intensyvesnis, nei pro geotekstilę, paklotą ant drenažo sluoksnio paviršiaus. Dėl minėtos priežasties geotekstilės užteršimas įvyksta greičiau apsuktame vamzdyje. Didėjant atliekų pylimo kaupui, didėja ir filtrato srautas į surinkimo drenas. Taip pat padidėja srautas per pagrindinį vamzdį, o tai labai svarbu projektuojant sąvartynus [14].

Į Jurgėliškių sąvartyną kasmet patenka apie 20 tūkst. m³ kritulių vandens. Žiema ir pavasarį iškrenta apie 9 tūkst. m³ kritulių, o vasarą ir rudenį apie 11 tūkst. m³ kritulių vandens. Toliau atliekame skaičiavimus. Pirmiausia apskaičiuosime, kiek filtrato susidaro žiemos – pavasario periodu, tada vasaros – rudens.

= O p1. O – kritulių kiekis vasaros ir rudens laikotarpiui. p1 – koeficientas elemento balanso paskirstymui vasaros – rudens laikotarpiui. p1 – 0,63. m3.

- dydis, įvertinantis išgaravimo kiekį. E0 p2. E0 – nuo 50% iki 60% nuo . Pasirenkame 50%. p2 – koeficientas, įvertinantis išgaravimą vasaros – rudens laikotarpiu.. p2 – 0,88. m3.

- vasaros – rudens sezono trukmė. - 182 paros.

5-oje fazė vaizduoja procesą vykstantį labai senuose sąvartynuose, kai tinkamos skaidymui organinės atliekos baigiamos suvartoti. Metano ir anglies dvideginio susidarymas mažėja ir artėja prie nulio, o ertmes sąvartos sluoksnyje palaipsniui užpildo aplinkos oro azotas ir galiausiai deguonis. šioje schemoje pavaizduoto idealizuoto proceso negalima taikyti visam sąvartynui, nes įvairiose jo dalyse dujų susidarymo procesas vyks pagal skirtingas fazes. Tai sąlygoja tas faktas, kad atliekos sąvartyne kaupiamos per ilgą laiką. Tačiau mažame atliekų tūryje dujų susidarymas vyksta griežtai pagal šią schemą. Sąvartynų dujų susidarymo greitis ir bendras kiekis priklauso nuo daugelio faktorių. Pagrindiniai iš jų būtų šie [12]:

• vartotojo šilumos poreikis turi atitikti išgaunamų dujų kiekį;

• vartotojo šilumos poreikis turi būti pastovus arba mažai kisti per ištisus metus;

• vartotojas turi turėti savininko teises išgaunamoms biodujoms.

Sąlygos neigiamai veikiančios dujų tiesioginio deginimo ekonominį patrauklumą būtų šios:

• sąvartyno dujų poreikis yra sezoniškas;

• šilumos poreikio maksimumai žymiai viršija vidutinę reikšmę;

  • Aplinka Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (4621 žodis)
  • Kolegija
  • Aplinkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 190 KB
  • Sąvartyno filtrato ir biodujų tvarkymas
    10 - 3 balsai (-ų)
Sąvartyno filtrato ir biodujų tvarkymas. (2015 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/savartyno-filtrato-ir-bioduju-tvarkymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:17