Sąvartyno poveikio aplinkai stebėjimas ir priemonių nustatymas sąvartyno eksploatacijos metu ir po jo uždarymo


Aplinkos kursinis darbas.

Sąvartyno poveikio aplinkai stebėjimas ir priemonių nustatymas sąvartyno eksploatacijos metu ir po jo uždarymo. Poveikis aplinkai. Neigiamo poveikio aplinkai sumažinimas. Reikalavimai eksploatacijos metu. Priemonių nustatymas po sąvartyno uždarymo.


Pagal galiojančius ES ir Lietuvos teisės aktus atliekų deponavimui sąvartynuose keliami tokie reikalavimai: laikantis „artumo“ principo, atliekos turi būti išmetamos arčiausiai esančiame sąvartyne; „pakankamumo“ principas reiškia, kad kiekviena šalis turi turėti inertinių, nepavojingų ir pavojingų atliekų sąvartynus. Skirtingų klasių sąvartynams taikomi skirtingi reikalavimai dugno įrengimui, paviršiaus rekultivavimui, dujų bei filtrato rinkimui ir apdorojimui, taip pat sąvartyno poveikio aplinkai monitoringui. Sąvartynai įpareigoti pastoviai mažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekius, turi būti surenkamos ir panaudojamos sąvartynų dujos, sąvartynų filtratas. Taip pat sąvartyne turi būti sudaryti priimamų ir nepriimamų atliekų sąrašai, atvežtos atliekos turi būti sveriamos, tikrinamos, registruojamos ir šalinamos pagal nustatytus reikalavimus. (Atliekų tvarkymo įtaka teritorijų plėtrai, 2013)

Panevežio sąvartyne susidariusios atliekos yra tvarkomos vadovaujantis reglamentuojančiuose aktuose nustatyta atliekų tvarkymo hierarchija. Pirmiausia yra vengiama atliekų susidarymo. Atliekos, kurių negalima išvengti, perduodamos pakartotiniam naudojimui tas atliekas tvarkančioms įmonėms. Kitos atliekos, kurių negalima panaudoti pakartotinai, yra šalinamos sąvartyne laikantis atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento nuostatų.

Į nepavojingų atliekų sąvartyną ( koks ir yra Panevežio regiono sąvartynas) galima šalinti:

Biodegraduojančių atliekų fermentacija. ( Sukelia aukštą temperatūrą kaupe ir galimą gaisro pavojų, neprognozuojamą kaupo nusėdimą, sąvartyno dujų susidarymą (ypač metano), kas gali kelti sprogimus)

neestetiškas vaizdas (didelis atliekų kalnas, skraidantys paukščiai, jų keliamas triukšmas);

Tinkamai įrengti sąvartyną yra labai svarbu. Tačiau gyventojų pasipriešinimas tikėtina vis tiek bus. Todėl ypač svarbu rasti galimus būdus, kaip galima būtų panaikinti gyventojų pasipriešimą būsimąjam sąvartynui.

Reikia nepamiršti ir kitų reikalavimų, kurie yra ypač svarbus rengiant sąvartyną.. Reikia tinkamai parengti vietą ir tinkanai projektuoti pagal reikalavimus ( turi būti tinkamai įrengtas dugnas, numatytas filtrato surinkimas ir valymas). Sąvartynas turi būti tinkamai, pagal reikalavimus ekplotuojamas. Tinkamai atliekama sąvartyno rekultivacija (teisingai įrengtas viršutinis sluoksnis, valomas filtratas, išgaunamos ir panaudojamos biodujos). Taip pat savartyno ekplotacijos metu, tiek po jo uždarymo turi būti vykdomas monitoringas, nes sąvartyno poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai gali būti jundamas dar 50-100 metų po jo uždarymo(Atliekų tvarkymo įtaka teritorijų plėtrai, 2013)

Eksploatuojant sąvartynus turi būti laikomasi įvairių reikalavimų, kurie užtikrina kaip galima mažesnį sąvartyno poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Teritorijos aptvėrimas ir apsauga – sąvartynas turi būti aptvertas, tam kad vėjas neišnešiotų lengvų šiukšlių, į sąvartyno teritorija neturi patekti pašaliniai žmonės. Dar visai neseniai Lietuvoje taip vadinami sąvartynų žmonės, renkantys antrines žaliavas dažnai sąvartynuose ar visai šalia jų apsigyvendamo, taip kenkdami ne tik savo pačių sveikatai, bet ir gąsdindami netoli sąvartyno gyvenančius žmones.

Įrenginys, skirtas įvažiuojantiems automobiliams. Sąvartyne turi būti automobilių įrenginys, kuris valytų išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos automobilių ratus. Taip pat kiekvienas sąvartynas turi būti numatęs transporto priemonių, konteinerių, kitos įrangos plovimą ir dezinfekciją.

Atliekų supilimo būdas. Atliekos pilamos į kalną – rekomenduojamas išorinių šlaitų nuolydis 1:4 arba 1:3.. Jei nuolydis netinkamas, gali susidaryti nuošliaužos, prasideda šlaitų erozija. Vasarą, kuomet nėra labai daug kritulių ir prasideda sausra, kad nekiltų gaisrai, kaupo paviršius turi būti laistomas vandeniu. Vandens pilama apie 10 l/m2 buitinių atliekų.

  • Aplinka Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Daniel
  • 11 puslapių (3034 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 201 KB
  • Sąvartyno poveikio aplinkai stebėjimas ir priemonių nustatymas sąvartyno eksploatacijos metu ir po jo uždarymo
    10 - 1 balsai (-ų)
Sąvartyno poveikio aplinkai stebėjimas ir priemonių nustatymas sąvartyno eksploatacijos metu ir po jo uždarymo . (2017 m. Kovo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/savartyno-poveikio-aplinkai-stebejimas-ir-priemoniu-nustatymas-savartyno-eksploatacijos-metu-ir-po-jo-uzdarymo.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 13 d. 20:41