Savikaina


Apskaitos kursinis darbas. Įvadas. Gaminamos produkcijos savikaina. Duonos – pyrago gaminių savikainos apskaičiavimas. Tiesioginių medžiagų išlaidų skaičiavimas. Duonos ir pyrago bendrų tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidų skaičiavimas. Tiesioginių darbo užmokesčio išlaidų skaičiavimas. Tiesioginių darbo užmokesčio išlaidų skaičiavimas kiekvienam gaminiui. Gamybos pridėtinės išlaidos. Veiklos sąnaudos. Gamybos suvestinė. Gaminių rentabilumas. Išvados. Pasiūlymai. Literatūros sąrašas.


Yra išskiriamos dvi produkcijos savikainos kalkuliavimo sistemos – tai pilnoji (absorbcinė) savikainos kalkuliavimo sistema ir dalinė (ribinė)savikainos kalkuliavimo sistema. Šiame darbe bus naudojama pilnoji savikainos kalkuliavimo sistema – visos gamybos išlaidos įskaitomos produkcijos savikainą.

Darbo objektas - apskaičiuoti įmonės UAB „XXX“ gaminamos produkcijos savikainą.

Darbo tikslas – apskaičiuoti gaminių savikainą, naudojant pilnąją savikainos kalkuliavimo sistemą ir įvertinti atskirų gaminių rentabilumą.

Darbo uždaviniai:

apskaičiuoti įmonės pajamas;

paskirstyti išlaidas;

apskaičiuoti gaminių savikainą;

įvertinti finansinį rezultatą;

pateikti pasiūlymus dėl gaminių rentabilumo.

Produkto savikainos rodiklis parodo, kiek įmonei reikia patirti išlaidų, kad būtų pagamintas vienas ar kitas produktas. Šis rodiklis naudojamas įvairiais tikslais: jis pateikiamas finansinėje atskaitomybėje, naudojamas vadyboje priimant sprendimus dėl gamybos kaštų mažinimo ir pan. Kadangi finansinė apskaita ir menedžmento apskaita skiriasi ir savo tikslais, ir metodika, skirtingai jose vertinama ir produktų savikaina. Straipsnyje aptarsime skirtingą šio rodiklio apskaičiavimo vertinimą finansinėje ir menedžmento apskaitoje. 

Produktų gamybos savikainą sudaro gamybinės išlaidos, kurios pagal įskaičiavimo į savikainą būdą skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines gamybos išlaidas. Gamybos kaštams priskiriamos žaliavos ir medžiagos, reikalingos produktams pagaminti, darbo užmokestis ir prieskaitos socialiniam draudimui bei kiti materialūs ir nematerialūs gamybiniai kaštai, taip pat ir produktų gamybos paruošimo išlaidos, nuostoliai dėl broko, energija technologiniams tikslams ir daugelis kitų kaštų, priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio.

Taikant pilnąją savikainos kalkuliavimo sistemą į gaminių savikainą įskaitomos visos gamybos išlaidos. Jas sudaro tiesioginės medžiagų išlaidos, tiesioginės darbo išlaidos ir pridėtinės išlaidos. Visa tai sudaro gaminio savikainą.

Šiame darbe išlaidas skirstysime pagal vaidmenį gamybos ir realizavimo procese gamybos išlaidas ir laikotarpio išlaidas. Gamybos išlaidos – tai visos išlaidos produkcijai pagaminti, kurios sudaro pagamintos produkcijos savikainą, o laikotarpio išlaidos – tai negamybinės ir administracinės sąnaudos, kurios atvaizduojamos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

Iš pradžių šiame darbe išlaidas suskirstysime į gamybos ir laikotarpio išlaidas, tada paskaičiuosime tiesiogines medžiagų išlaidas – paskaičiuosime kiekvienam gaminiui tenkančias išlaidas bei bendrą jų sumą. Tada apskaičiuosime tiesioginio darbo užmokesčio išlaidas kartu su sodra – visų pirma paskaičiuosime darbuotojų įkainius, juos turėdami paskaičiuosime vidutinį uždarbį duonos ir pyrago gaminiams. Turėdami šiuos rodiklius paskaičiuosime darbo užmokestį kiekvienam gaminiui, sodrą bei bendrą darbo užmokesčio sumą. Vėliau skaičiuosime gamybos pridėtines išlaidas – paskaičiuosime bendrą jų sumą, jas paskirstysime proporcingai pagamintos produkcijos kiekiui, paskaičiuosime kiek kainuoja pridėtinės gamybos išlaidos vienai produkcijos tonai pagaminti ir tada ir tai žinodami paskaičiuosime kiek reikia pridėtinių gamybos išlaidų kiekvienam gaminiui pagaminti bei paskaičiuosime bendrą jų sumą. Apskaičiavę tiesiogines medžiagų išlaidas, tiesioginio darbo užmokesčio išlaidas bei gamybos pridėtines išlaidas paskaičiuosime bendras gamybos išlaidas – produkcijos savikainą. Vėliau paskaičiuosime bendrą veiklos sąnaudų sumą ir taip pat kaip ir gamybos pridėtines išlaidas paskirstysime proporcingai pagamintos produkcijos kiekiui ir tada ir tai žinodami paskaičiuosime kiek reikia veiklos sąnaudų kiekvienam gaminiui pagaminti bei paskaičiuosime bendrą jų sumą. Paskaičiavę visas išlaidas sudarysime gamybos suvestinę, joje pavaizduosime visus apskaičiuotus rodiklius, taip pat paskaičiuosime bendrąjį įmonės pelną bei grynąjį pelną. Vėliau paskaičiuosime gaminių rentabilumą.

Atlikę visus paskaičiavimus įvertinsime įmonės rentabilumą, pateiksime rentabilumo bei gamybos strategijas.

Žinome, kad tonai produkcijos pagaminti reikia 800 kg miltų, tačiau skiriasi jų rūšis, todėl reikia perskaičiuoti:

UAB „XXX“ dirba 3 meistrai (darbo sutartyje nustatytas valandinis tarifinis atlygis 5,50 Lt) ir 24 kepėjai (darbo sutartyje nustatytas valandinis tarifinis atlygis 4,20 Lt). Per 200X sausio mėnesį bendrovė pagamino 96755 kg produkcijos, duonos – 63000 kg, batonas, naminis pyragas – 33755 kg.

Savikaina. (2016 m. Sausio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/savikaina.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 13:51