Savivaldybių biudžetai ir jų sudarymo principai


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Teorinė dalis. Savivaldybių biudžetai ir jų sudarymo principai. Praktinė dalis. Kaišiadorių savivaldybės biudžeto pajamų – išlaidų analizė ir pokyčiai. Biudžeto pajamų ir išlaidų dinamika. Kaišiadorių rajono savivaldybės biudžeto balansas. Kaišiadorių rajono savivaldybės pajamų priklausomybė nuo užimtų gyventojų skaičiaus. Kaišiadorių rajono savivaldybės išlaidų priklausomybė nuo nedarbo lygio. Kaišiadorių rajono savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų prognozavimas 2017 m. Kaišiadorių savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų palyginimas su Lietuvos valstybės biudžeto pajamomis ir išlaidomis. Išvados. Literatūra. Diagrama. Savivaldybės biudžeto pajamų dinamika. Diagrama. Biudžeto pajamų šaltinių dinamika. Diagrama. Biudžeto pajamų dinamika. Diagrama. Savivaldybės biudžeto balansas. Diagrama. Lietuvos valstybės ir Kaišiadorių rajono savivaldybės biudžeto pajamos. Diagrama. Lietuvos valstybės ir Kaišiadorių rajono savivaldybės biudžeto išlaidos.


Ištirti Kaišiadorių rajono užimtų gyventojų skaičiaus poveikį savivaldybės biudžeto pajamų iš mokesčių dydžiui ir biudžeto pajamoms bendrai.

Ištirti Kaišiadorių rajono nedarbo lygio poveikį savivaldybės biudžeto socialinėms išlaidoms ir biudžeto išlaidoms bendrai.

Atlikti Kaišiadorių rajono savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų prognozę 2017 metams.

Apibendrinus visus autorių pateiktus biudžeto sąvokos apibrėžimus, galima daryti išvadą, kad biudžetas – tai tam tikram laikotarpiui sudarytas pajamų ir asignavimų jomis planas.

Kaip teigiama Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatyme, savivaldybių biudžetuose sukauptos lėšos reikalingos įstatymų paskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymais perduotoms valstybės funkcijoms atlikti. Apibendrinus visas autorių pateiktas biudžeto sąvokas ir susiejus su Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo 23 straipsniu, galima daryti išvadą, kad savivaldybės biudžetas – tai planuojamų gauti pajamų ir jų paskirstymo planas, kuriuo siekiama įgyvendinti savivaldybės funkcijas. Savivaldybių biudžetai gali būti koreguojami, reaguojant į tam tikras pajamų ir išlaidų realijas.

Kiekvienos savivaldybės pagrindinis tikslas yra kurti, tobulinti ir teigiamai pertvarkyti ekonominę, kultūrinę bei ekologinę aplinką valdomoje teritorijoje, suderinti vietos bendruomenės interesus su valstybės interesais ir užtikrinti efektyvų biudžetų lėšų panaudojimą šiems tikslams įgyvendinti (Naraškevičiūtė, 2008).

Pagal biudžeto sandaros įstatymą kiekvienos savivaldybės biudžetas tvirtinamas be deficito ir jo pajamas sudaro:

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnyje nurodoma, kaip turi būti naudojamos savivaldybės biudžeto pajamos:

Siekiant sklandžiai ir efektyviai įgyvendinti savivaldybės biudžeto finansines funkcijas, sudarant biudžetą svarbu laikytis tam tikrų principų, kurie yra apibrėžti įstatymuose. Įvairioje mokslinėje literatūroje išskiriami skirtingi biudžeto sudarymo principai ir metodai.

Anot E. Buškevičiūtės (2006), išskiriami keturi pagrindiniai biudžeto formavimo pricipai – tai vienovė, pilnumas, realumas ir viešumas. Tokius pat pricipus pateikia ir K. Levišauskaitė bei G. Rūškys (2003), tik pastarieji autoriai vienovės principą vadina vieningumu. Kiek daugiau savivaldybių biudžetų sudarymo principų galima pastebėti užsienio autorių literatūroje. K. Ehrhart (1996) išskiria net 10 savivaldybių biudžeto formavimo principų:

Analizuojant tiek lietuvių, tiek užsienio autorių nurodomus savivaldybių biudžetų sudarymo principus, galima aiškiai pastebėti, kad kartojasi biudžeto pilnumo ir viešumo principai. K. Ehrhart realumo ir vienovės (vieningumo) principus išskaido į smulkesnes dalis, tokias kaip realaus kasos darbo ir bendro išlaidų padengimo. Taip pat autorius aiškiai įvardiją ir vieną svarbiausių principų – biudžeto balansą. Šis principas teigia, kad biudžetas kiekvienais metais turi būti sudarytas taip, kad susiformuotų pusiausvyra tarp pajamų ir išlaidų. Visgi, realybėje šią pusiausvyrą sukurti yra sudėtinga, taigi privaloma tvarka nustatoma biudžeto saugos koncepcija, kurioje turi būti nurodyta, per kiek laiko biudžetas vėl bus subalansuotas (Naraškevičiūtė, 2008).

K. Ehrhart išskirtiems savivaldybių biudžeto sudarymo principams pritaria ir A. Astrauskas (2002), kuris plačiau aprašo pačius principus ir jų prasmę:

Nuolatinio funkcijų atitikimo principas teigia, kad savivaldybei įstatymais priskirtos funkcijos turi būti vykdomos nenutrūkstamai ir stabiliai, taip pat, kad biudžete numatytos išlaidos privalo būti susijusios su savivaldybės funkcijomis.

Biudžeto balanso principas teigia, jog savivaldybių biudžetai turi būti subalansuoti.

Biudžeto visuotinumo principas reiškia, jog į biudžeto planą turi būti įtraukos visos savivaldybės gaunamos pajamos ir išlaidos.

Viešumo principas reiškia, jog biudžeto planas turi būti prieinamas visuomenei.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Gintarė
  • 30 puslapių (5591 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 441 KB
  • Savivaldybių biudžetai ir jų sudarymo principai
    10 - 3 balsai (-ų)
Savivaldybių biudžetai ir jų sudarymo principai . (2017 m. Lapkričio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/savivaldybiu-biudzetai-ir-ju-sudarymo-principai.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 16 d. 11:02