Savivaldybių dotacijos analizė


Statistikos savarankiškas darbas. Įvadas. Dotacijų tyrimo teorinis pagrindimas. Absoliutinių ir santykinių dydžių teorinis pagrindimas. Vidutinių dydžių teorinis pagrindimas. Grupavimas. Grafinės analizės teorija. Koreliacinės ir regresinės analizės teorija. Statistinių rodiklių prognozavimas. Dotacijų tyrimo metodika. Dotacijų grupavimas. Dotacijų regresinės analizės metodika. Dotacijų prognozavimo metodika. Dotacijų tyrimo rezultatai. Dotacijų absoliutinių duomenų analizė. Dotacijų dinamikos analizės rezultatai. Dotacijų koreliacinės – regresinės analizės rezultatai. Dotacijų prognozės rezultatai. Išvados. Literatūra.


Darbo pavadinimas - Lietuvos Respublikos bei Marijampolės apskrities ir jos savivaldybių dotacijos, 2004 – 2012 metų analizė. Darbą atliko Kauno Technologijos Universiteto, Ekonomikos ir verslo fakulteto, VFB-2/3 grupės studentė Greta Veličkaitė. Šiame darbe yra tiriama Lietuvos Respublikos, Marijampolės apskrities ir jos savivaldybių dotacijos. Duomenys yra gauti iš Lietuvos statistikos departamento. Darbą sudaro keturios dalys: teorinė, metodinė ir praktinė dalys bei išvados. Teorinėje dalyje yra analizuojama straipsniai, literatūra ir su tuo susijusi teorinė medžiaga. Metodinėje darbo dalyje išdėstoma visa statistinio tyrimo eiga. Praktinėje dalyje analizuojami duomenys naudojant grafines priemones, prognozavimus ir kitus metodus, skirtus atlikti statistinę analizę. Darbe taip pat pateikiamos išvados, kurios buvo suformuotos atlikus visus statistinius tyrimus.

The title of the work - Republic of Lithuania and the county of Marijampolė and its municipalities‘ grants, 2004 – 2012 year analysis. The work was performed by a student from Kaunas University of Technology, Economics and bussiness faculty Greta Veličkaitė, gruop VFB-2/3. This work is being investigated about the Republic of Lithuania, the county of Marijampolė and its municipalities‘ grants. The data was taken from the departament of Lithuanian statistics. The work is divided into 4 parts: theoretical, methodological and practical parts and conclusions. In the theoretical part is analyzed articles, literature and related theoretical material. Methodical part is all about the statistical research process. In the practical part the data is being analysed by using graphical tools, forecasting and other methods, made for analysing the statistics. Here is also presented the conclusions that were summed up after making all statistical research.

Statistinio tyrimo aktualumas: Marijampolės apskrities savivaldybių 2004-2012 metų laikotarpio duomenų analizė yra svarbi tuo, kad ji leis nustatyti dotacijų dydį ir kitimo tendencijas. Kadangi tyrimo populiaciją sudaro Lietuvos Respublika, Marijampolės apskritis ir jos savivaldybės, analizė leis nustatyti ryšį tarp jų bei leis pamatyti, kuri savivaldybė nagrinėjamai sferai gauna daugiausiai lėšų. Pagal pateiktą duomenų analizę, bus galima prognozuoti ekonominį nuosmukį ar pagyvėjimą, o tai suteikia galimybę priimti atitinkamus sprendimus, remiantis esamomis tendencijoms.

Statistinio tyrimo naujumas: Šiuo metu tokie statistiniai tyrimai nėra naujiena ir didelių naujovių tame negalime įžvelgti. Žinoma, tyrime nagrinėjama 2004 – 2012 metai, tad duomenys nėra seni, todėl galbūt atsispindės tam tikrų įdomesnių tendencijų prognozuojant tolimesniems metams. Taip pat dauguma statistinių tyrimų apsistoja ties vienos apskrities rodiklių analize arba konkrečios savivaldybės analize. Šiame darbe matysime Marijampolės apskrities pajamų dalį visos Lietuvos Respublikos kontekste.

Savarankiško darbo tikslas: Šio darbo tikslas yra atlikti Lietuvos Respublikos, Marijampolės apskrities bei jos savivaldybių dotacijų 2004 – 2012 metais statistinį tyrimą, nustatyti galimus pokyčius per ateinančius metus, visą tai pavaizduoti grafiškai ir atsakyti į iškeltus teorinius klausimus.

Darbe naudoti metodai: Statistiniam tyrimui atlikti naudojami absoliučių dydžių analizės, grafinės analizės, koreliacinės regresinės analizės ir prognozavimo metodai.

Absoliutiniai dydžiai visuomet turi konkrečius matavimo vienetus. Atsižvelgiant į analizės priežastis ir tikslus yra naudojami šie:

Natūriniai sutartiniai (sąlyginiai) matavimo vienetai – naudojami vienarūšiams, reiškiniams perskaičiuoti į vienvardžius.

Darbo mato vienetai – darbo laiko sąnaudų mąstai (žmogaus darbo valanda).

Vertiniai – apibūdina tiriamųjų reiškinių piniginę išraišką.

Praktikoje dažniausiai sutinkami sutartiniai (sąlyginiai) natūriniai mato vienetai. Jie naudojami tos pačios vartojamosios vertės kelių rūšių apibendrintam rodikliui gauti, perskaičiuojant į sutartą etaloninį vienetą.

Perskaičiavimo formulė: Q = Q1 +k2Q2 + k3Q3 + ...

Santykiniai dydžiai yra gaunami lyginant vienavardžius ir nevienavardžius, tačiau tarpusavyje susijusius absoliutinius dydžius. Apskaičiuojant statistinius dydžius, skaitiklyje visada rašomas rodiklis, parodantis nagrinėjamą reiškinį, o vardiklyje, rodiklis su kuriais yra lyginama, jį vadiname baze.

Remiantis lyginamosios bazės reikšme, santykio rezultatas gali būti išreikštas arba koeficientu ir procentu, arba promile ir prodecimile (E.J.Coates, 2004). Jei bazei, su kuria yra lyginama, priskiriamas 1, tai santykinis dydis bus koeficientas, jei 100 – tai santykinis dydis bus išreikštas procentais, jei 1000 – išreikštas promilėmis, o jei 10000 – prodecimilėmis. Kiekvieną kartą reikia parinkti tokią santykinio dydžio išreiškimo formą, kuri yra lengviausiai suprantama bei geriausiai apibūdina analizuojamą reiškinį.

Savivaldybių dotacijos analizė. (2015 m. Birželio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/savivaldybiu-dotacijos-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:32